XIX Marijos Gimbutienės skaitymus šiemet sudaro trys vakarai (kovo 3 d., kovo 17 d. ir balandžio 14 d.). Juose dalyvausiantys pranešėjai aprėps skirtingas Lietuvos geležies amžiaus ir piliakalnių tyrinėjimų temas, be to, pirmą kartą žengiama į platų pasaulio archeologijos lauką.
Pirmajame vakare (kovo 3 d.) nagrinėjant Teotihuakane (Meksika) surinktą įspūdingą molinių žmonių galvų statulėlių rinkinį, bandoma įminti žmogaus galvos vaizdavimo reikšmes ir šio reiškinio interpretavimo galimybes. Prisimenant neeilinę istorinės Trojos atradėjo ir Mikėnų pasaulio tyrinėtojo Heinricho Schliemanno asmenybę jo 200-ųjų gimimo metinių proga, atkuriamos didžiųjų XIX a. archeologinių atradimų aplinkybės ir kontekstas.
Antrojo skaitymų vakaro (kovo 17 d.) pranešėjai, žvelgdami į Baitų kapinyno (Klaipėdos r.) radinius ir Vegeriuose (Akmenės r.) surastus išskirtinius importuotus dirbinius, nagrinėja Romėniškajame ir Tautų kraustymosi laikotarpiuose vykusius procesus ir tuo metu plėtotus kultūrinius kontaktus, siekia atkurti spalvingą Lietuvos priešistorės paveikslą.
Trečiajame vakare (balandžio 14 d.), skirtame naujausiems tyrinėjimams senosios Lietuvos širdyje – Kernavėje, pristatomi Aukuro kalno piliakalnyje surengtų geofizinių, archeologinių bei laboratorinių tyrimų duomenys ir rezultatai. Remiantis surastų augalų liekanų analize, atkuriama šios išskirtinės vietovės bendruomenių raida, o gyvūnų kaulų tyrimais – viduramžių Kernavės gyventojų mityba ir ūkis.
Paskaitų temos ir pranešėjai: https://bit.ly/3If1FMg