Lietuvos archeologijos draugija buvo įsteigta 1989 m. sausio mėn. 11 d. Tuomet, Steigiamojo susirinkimo metu, tikraisiais LAD nariais užsirašė 78 asmenys. Iš viso šiai dienai yra išduota 232 LAD narių pažymėjimai, tačiau draugijos veikloje aktyviai dalyvauja apie 100 jos narių.
LAD Tarybai pirmininkavo: 1989-1995 m. – prof. M. Michelbertas, 1995-2001 m. – dr. A. Kuncevičius, 2001-2003 m. – prof. V. Žulkus, 2003-2005 m. – dr. V. Šimėnas, 2005-2012 m. – Zenonas Baubonis, 2012-2016 m. – dr. Vykintas Vaitkevičius, nuo 2016 metų pirmininkauja Agnė Žilinskaitė.
Lietuvos archeologijos draugija vienija ir koordinuoja Lietuvos archeologų, visuomenės atstovų pastangas saugoti, tirti bei propaguoti Lietuvos archeologijos paveldą. Draugija remia mokslinius tiriamuosius darbus, aktyviai prisideda ir organizuoja respublikines ir tarptautines mokslines, metodines konferencijas, mokslinius seminarus, skatina archeologinių tyrimų metodų tobulinimą, prisideda prie archeologijos paveldo apsaugos įstatymų, instrukcijų, metodinių nurodymų vykdymo ir tobulinimo. Taip pat įtraukia besimokantį jaunimą į archeologijos darbą, stengiasi ugdyti jų praktines žinias ir teorinės veiklos įgūdžius. Draugija skelbia mokslinio tyrimo rezultatus, kuria leidinius bei internetines duomenų bazes, populiarinančius archeologijos mokslą ir suteikiančius galimybę mokslininkams, studentams ir besidomintiems lengvai pasiekti informaciją apie archeologijos paveldą bei ją analizuoti.
Kalbant apie tarptautinius ryšius su užsienio draugijomis, būtina paminėti puikų Lietuvos ir Latvijos archeologų bendradarbiavimą. Abiejų draugijų narių susitikimai įvyko 2000 m. Lietuvoje ir 2003 m. Latvijoje. Lietuvos archeologijos draugija nuo 2008 m. taip pat yra ir asocijuota Europos archeologų asociacijos narė.
Mokslo sklaida ir populiarinimas: nuo pirmųjų mažų iniciatyvų iki didelių mokslinių konferencijų
Draugijos iniciatyva 1989-2006 m. vyko J. Puzino, E. Tiškevičiaus, E. Volterio, Vl. Nagevičiaus, M. Gimbutienės, F. Pokrovskio, archeologų, kurie įnešė žymų indėlį į Lietuvos archeologijos mokslą, gimimo arba mirties metinių minėjimai. Nuo 2008 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi pradėtas rengti ciklas “Lietuvos archeologijos istorijos vakarai”. Nuo 2002 m. iki šiol kasmet rengiami visuomenei skirti vakarai Lietuvos ir Europos archeologijos temomis “Marijos Gimbutienės skaitymai” – tradicija pristatyti naujus ir įdomius lietuvių archeologų tyrimus, nesvarbu kur jie buvo atlikti – laukuose su kastuvu rankoje, muziejų saugyklose ar darbo kabinete.
Draugija nemažai prisidėjo organizuojant visą eilę mokslinių konferencijų, seminarų ir paskaitų: 1995 m. seminarai ”Naujos hipotezės apie Baltų kilmę” ir “Feodalinių miestų raida Lietuvoje”, 1996 m. tarptautinė mokslinė konferencija “Vakarų Norvegijos ir Lietuvos aktualūs archeologijos uždaviniai”, 1999 m. Vienos Universiteto profesoriaus archeologo A. Liperto paskaita Vilniaus Universitete, 2001 m. konferencijos tarptautinė mokslinė konferencija “Castela Maris Baltici VI” ir tarptautinis seminaras studentams “Archeologija ir Aerofotografija”, 2004 m. Vilniaus Universitete Archeologijos centre įvykęs seminarų ciklas archeologijos teorijos klausimais.
Nuo 2006 m. LAD aktyviai organizuoja tarptautines mokslines konferencijas: „Leidiniui „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ – 40 metų“ (2006 m.); „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ (2007-2008 m.); „Archeologinių tyrimų metodai“ (2008 m.); “Povandeninė archeologija Baltijos regione: iššūkiai ir perspektyvos” (2009 m.). Jau daugiau nei 10-metį paskutinį lapkričio mėnesio savaitgalį vyksta tarptautinė mokslinė konferencija “Naujausi archeologiniai tyrinėjimai”, skirti informuoti tarptautinę archeologų bendruomenę apie naujausius mokslinius archeologų atradimus, naujų metodų taikymą ir kitus mokslinius pasiekimus Lietuvoje bei kaimyninėse Rytų Baltijos regiono šalyse. Ilgus metus puoselėjamus tarptautinius santykius vainikavo 2016 m. kartu su Vilniaus universitetu ir VšĮ Kultūros paveldo akademija organizuotas XXII Europos archeologų asociacijos kongresas, į Vilnių sutraukęs daugiau nei 1600 mokslininkų iš 48 šalių.
Leidyba: nuo eilėraščių knygelių iki skaitmeninių duomenų bazių
LAD savo lėšomis parėmė P. Tarasenkos knygos “Užnemunės piliakalniai” publikaciją, reprezentacinio pobūdžio leidinį “Lithuanian Archaeology: Investigations and Findings”, archeologo A. Lisankos eilėraščių knygą “Ilgesio daina”. Draugijos iniciatyva Vilniaus universitete buvo parengta archeologinių radinių restauravimo metodikos dėstymo studentams programa. Nuo 2006 m. LAD leidžia kasmetinį mokslinį informacinį leidinį “Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje”. Mokslininkų lentynas papildė ir daugelis kitų svarbių leidinių: 2012 m. Lietuvos archeologijos draugija išleido knygą anglų kalba “Archaeological Investigations in Independent Lithuania 1990-2010”, 2016 m. – “A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania” ir kt.
2007-2008 m. parengtos internetinės duomenų bazės “Lietuvos archeologų žinynas”, “Lietuvos piliakalniai”, “Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje” ir kt. Nuo 2010 m. taip pat organizuojami archeologinių tyrimų ataskaitų ir pagrindinės archeologinės literatūros skaitmeninimo darbai, kurie publikuojami šioje internetinėje svetainėje.
Lietuvos archeologijos draugijos steigimo dokumentai
Lietuvos archeologijos draugijos 2017 metų veiklos ataskaita