 |
|
Gimė 1868 m. kovo 3 d. Rubežninkų k., Joniškio r., mirė 1935 m. rugsėjo 21 d. Rudiškiuose, Joniškio r., palaidotas Rudiškių kapinėse.
1878 m. įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją, baigė 5 klases, po to mokėsi Žemaičių dvasinėje seminarijoje Kaune.
1893 m. įšventintas į kunigus, dirbo įvairiose parapijose – Alūkstoje (Latvija), Elernoje (Latvija), Kalnalyje (Kretingos r.), Gaidėje (Ignalinos r.), Rageliuose (Rokiškio r.), Medingėnuose (Plungės r.), Užventėje (Kelmės r.), Šiaudinėje (Akmenės r.), Joniškyje, Rudiškiuose (Joniškio r.).
Rinko tautosaką, liaudies dainas, domėjosi etnografija, aktyviai dalyvavo tautiniame lietuvių judėjime.
1907 m. dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame suvažiavime kaip narys steigėjas.
Aktyviausiu visuomeninės archeologinės veiklos laikotarpiu laikytini 1907–1911 m., kai dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje, jos susirinkimuose skaitė pranešimus apie savo tyrinėjimus ir rengė surinktą medžiagą spaudai.
Kasinėjo parapijose esančius archeologinius paminklus, radinius tvarkė, inventorizavo, publikavo, kaupė didžiulę archeologinę kolekciją.
Kitaip nei kiti to meto archeologai mėgėjai, tyrinėję pilkapius „šurfiniu-duobiniu metodu“, J. Žiogas nukasdavo visą pilkapio sampilą, fiksuodavo žemės sluoksnius ir braižydavo pilkapių pjūvius.
Bene svarbiausia J. Žiogo archeologinio palikimo dalis – jo senienų rinkinys, kuris dabar saugomas trijose vietose: Kretingos muziejuje (3 eksponatai), Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje (7 eksponatai) ir didžioji dalis (1023 eksponatai) – Šiaulių „Aušros” muziejuje. Visi radiniai į pastarąjį muziejų pateko jau be metrikų. Remiantis J. Žiogo publikacijomis, pavyko nustatyti 23 kolekcijos eksponatų radimvietes – tai 13 radinių iš Imbarės piliakalnio ir kapinyno (Kretingos r.), 5 iš Lapušiškės pilkapyno (Ignalinos r.), 3 iš Sakuočių (Kretingos r.) ir 2 iš Šateikių – Rūdaičių (Kretingos r.) senkapių. Kitų dirbinių radimo vietos lieka neaiškios ir trūkstant informacijos vargu ar įmanoma jas nustatyti.
Tyrinėjimai
Kasinėjo Imbarės piliakalnį ir kapinyną (Kretingos r.), Lapušiškės piliakalnį ir pilkapyną (Ignalinos r.), Mičiūnų pilkapį (Rokiškio r.), Kubiškio pilkapyną (Rokiškio r.), Norkūnų pilkapyną (Rokiškio r.), Visagino pilkapyną (Ignalinos r.), Pasamanės spėjamus pikapius (Ignalinos r.), Petrašiūnų piliakalnį (Rokiškio r.), Sakuočių kapinyną (Kretingos r.), Šateikių Rūdaičių kapinyną (Kretingos r.), Kūlsodžio kapinyną (Kretingos r.), Čeberakų piliakalnį (Ignalinos r.).
Pagrindinės publikacijos
Žiogas J. Archaiologiški tyrinėjimai Gaidės apylinkėje // Lietuvių tauta. – 1909, kn. 1, d. 3, p. 313-333; Atsp.: V., 1909. – 24 p.
Žiogas J. Barbariškas senovės liekanų panaikinimas // Viltis. – 1909, vas. 1 (14), p. 4.
Жогас Й. Археологические заметки по Тельшевскому уезду // Памятная книжка Ковенской губернии на 1901 год. – Ковна, 1900. – Отд. 4, c. 33-49.