 |
|
Gimė 1885 m. balandžio 24 d. Januškoniuose, Radviliškio r., mirė – 1957 m. kovo 15 d. Vorterberjy, JAV.
1912 m. baigęs medicinos mokslus Tartu universitete Estijoje dirbo gydytoju Vilniuje, Šiauliuose, Kaune.
Prisidėjo prie Kauno universiteto Medicinos fakulteto įkūrimo, įkūrė jame Anatomijos muziejų.
1914 -1916 m., Pirmojo Pasaulinio karo metu, J. Žilinskas buvo mobilizuotas į armiją ir dirbo kartu su N. Burdenko (1876-1946), žymiu rusų ir Sovietų Sąjungos neuropatologu. Profesorius N. Burdenko buvo pažystamas J.Žilinskui dar iš Tartu universiteto laikų, kur dėstė chirurgiją.
Karo metu J. Žilinskas buvo paskirtas vadovauti Raudonojo Kryžiaus Šiaulių ruožo sanitariniam traukiniui. Čia jis pasižymėjo kaip puikus gydytojas ir administratorius.
1916 m. jis sumaniai išvedė traukinį su ligoniais ir medicininiu personalu iš vokiečių apsupties ir per Daugpilį laimingai pasiekė Vilnių.
1916 m. jam net buvo patikėta vadovauti Minsko karo ligoninei, kur jam buvo suteiktas karinis pulkininko laipsnis. Carienė Natalija Fiodorovna už nuopelnus apdovanojo J. Žilinską Šv. Stanislovo IV laipsnio ordinu.
1916 m. pabaigoje J. Žilinskas buvo pakviestas į Tartu universitetą kaip gabus studentas tęsti mokslinio darbo.
J. Žilinskas sugrįžo 1918 m. į Vilnių, o 1919 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, atvyko dirbti į Kauno karo ligoninę.
1922 m. tapo profesoriumi, nuo tada iki 1940 m. buvo universiteto Anatomijos katedros vedėjas.
Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus universitete, 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
Savo veikla populiarinio archeologinės pakraipos antropologiją.
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo žymiausias antropologas, dirbęs su iškastiniais žmonių kaulais.
Svarbiausias jo archeologinis darbas yra kaukolių iš Rešketos (Telšių r.) ir Kirsnos (Marijampolės r.) analizė.
Pagrindinės publikacijos
Žilinskas J. Akmens periodo žmogus Žemaitijoje ir Suvalkijoje, jo kilmė ir jojo ainiai. – K., 1931. – 36 p.
Žilinskas J. Ką mokslas sako apie lietuvių kaukoles / J. Žl. // Jaunoji karta. – 1939, Nr. 12, p. 287-288.
Žilinskas J. Les ancźtres Lithuaniens a l’époque préhistorique, protohistorique et historique // Vytauto Didziojo universiteto Medicinos fakulteto darbai (K.). – 1937, t. 4, kn. 1/3, p. 481-558.
Žilinskas J. Lietuvių kaukolės dėžė. – K., 1927. – 135 p.
Žilinskas J. Lietuvių protėviai. – K., 1937. – 143 p. – Tas pat Vilniuje, 1991 m.
Žilinskas J. Lietuvių protėviai. – K., 1990. – 144 p. – Perspausdintas 1937 m. leidinys.
Žilinskas J. Lietuvių rasinė kilmė // Trimitas. – 1935, Nr. 16/17, p. 294-295.
Žilinskas J. Naruišių kaukolė (Iš Romos epochos) // Tauta ir žodis (K.). – 1928, kn. 5, p. 232-247.
Žilinskas J., Masalskis R. Senojo geležies periodo Lietuvos gyventojų kaukolių studija // Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto darbai (K.). – 1937, t. 4, p. 10-197.