Petras Tarasenka (1892-1962)

tarasenkapetras

Gimė 1892 m. gruodžio mėn. 19 d. Karališkiuose (dab. Anykščių r.), mirė – 1962 m. gegužės mėn. 17 d. Kaune, palaidotas Eigulių kapinėse.

Mokėsi Alantos pradžios mokykloje ir Anykščiuose.

1912 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją.

1912–1913 m. dirbo mokytoju Alantoje (Molėtų r.), 1914–1915 m. Tirmūnuose (Utenos r.).

1915–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose.

1918–1919 m. gyveno ir mokytojavo Pskove, studijavo istoriją Pskovo pedagoginiame institute, klausė žymaus rusų archeologo A. Spicyno paskaitų.

1919–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo nepriklausomybės kovose.

1921 m. baigė aukštuosius karininkų kursus, suteiktas kapitono laipsnis.

Turėdamas laisvo laiko vykdavo pasižvalgyti po apylinkes, ieškodamas pamario archeologinių paminklų, apie juos skelbė spaudoje.

1924–1925 m. daug jo straipsnių publikavo „Klaipėdos žinios“. Straipsniuose „Klaipėdai reikalingas istorijos – archeologijos muziejus“, „Klaipėdos muziejaus draugija“, „Koks turi būti Klaipėdos miesto muziejus“ rašė apie būtinybę įkurti Klaipėdos muziejų.

1924 m. prisidėjo prie Istorijos ir archeologijos muziejaus įkūrimo Klaipėdoje.

1930–1934 m. Valstybės archeologinės komisijos narys.

1933 m. pulkininkas, išleistas į atsargą. Išėjęs į atsargą toliau domėjosi Lietuvos piliakalniais, lankė juos, aprašinėjo, sudarinėjo jų planus. Kartu rašė daug straipsnių, populiarino, skatino saugoti paminklus.

1940–1941 m. Karo muziejaus ekskursijų vadovas.

1941–1944 m. kultūros paminklų apsaugos Archeologijos skyriaus vedėjas.

1944–1946 m. Kauno valstybinio muziejaus direktorius.

1948–1958 m. iki pensijos M. K. Čiurlionio dailės muziejuje mokslinis bendradarbis.

1925–1936 m. kasinėjo įvairius archeologinius paminklus, darė piliakalnių topografinius planus. Tai buvo pirmoji gana profesionali reljefinė archeologijos paminklų fiksacija Lietuvoje.

Tyrinėjimai

1925 m. Papilių kapinynas (dab. Klaipėdos r.).

1931 m. Paštuvos (Kauno r.) senkapis.

1931 m. Kulionių piliakalnis (Molėtų r.), Pašušvio kapinynas (1931 ir 1933 m., Kėdainių r.).

1933 m. Mielėnų piliakalnis (Rokiškio r.), Maniuliškių piliakalnis, Pakačinės piliakalnis, Velykuškių piliakalnis, Vosgėlių piliakalnis (Zarasų r.).

1936 m. Bartkūnų piliakalnis, Berzgainių piliakalnis, Paželvių piliakalnis (Ukmergės r.).

Publikacijos

1. Tarasenka P. Kulturalne bogactwa naszych pól // Noviny. –1926, Nr. 27.

2. Tarasenka P. “Dievo pėdos” / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 22, p. 377-378.

3. Tarasenka P. “Mokai” // Ateitis. – 1943, kovo 6, p. 4.

4. Tarasenka P. “Pėduoti” akmenys // Trimitas. – 1927, Nr. 19, p. 614-617.

5. Tarasenka P. “Pinigai dega” // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 28/29, p. 487; Nr. 30, p. 504.

6. Tarasenka P. “Velnio “ pėdos // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 2, p. 21-22.

7. Tarasenka P. „Dubenuoti“ akmenys // Lietuva. – 1925, vas. 10, p. 3-4.

8. Tarasenka P. 1234 m. kautynės ties Kaunu // Karys. – 1928, Nr. 20, p. 366-367.

9. Tarasenka P. A.a. K. Būga // Kultūra. – 1925, Nr. 1, p. 51-52.

10. Tarasenka P. Akmeniniai būstai vėlėms // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 33, p. 552.

11. Tarasenka P. Akmenys – žyniai // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 37, p. 622-624.

12. Tarasenka P. Akmenys kulto // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 161-162.

13. Tarasenka P. Akmenys vaikus moko // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 32, p. 539-540.

14. Tarasenka P. Akmenys žyniai // Jaunoji karta. – 1937, Nr. 37, p. 622.

15. Tarasenka P. Akmuo “Laumių stalas” // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 48.

16. Tarasenka P. Alko akmenys Trakų apskrityje / V. Tarasenka // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 1, p. 25-31.

17. Tarasenka P. Alkos kalnai // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1933. – T. 1, sk. 324.

18. Tarasenka P. Ant Margio kalno // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 116-121.

19. Tarasenka P. Apeiginiai Lietuvos piliakalniai // Židinys. – 1934, t. 20 (Nr. 11), p. 409-418.

20. Tarasenka P. Apuolės apgulimas // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 338-342.

21. Tarasenka P. Archeologijos paminklus Lietuvoje tyrinėti programa / P. T-ka // Lietuva. – 1922, saus. 8, p. 2-3.

22. Tarasenka P. Archeologinės bei istorinės mokyklų išvykos (ekskursijos) // Švietimo darbas. – 1924, Nr. 11, p. 1014-1016.

23. Tarasenka P. Archeologiški paminklai Biržų apskrityje //Akiras-Biržys P. Lietuvos miestai ir miesteliai.– K., 1932. – II. Biržų apskritis, p. 57-59.

24. Tarasenka P. Archeologiškos Lietuvos brangenybės // Lietuva. – 1927, saus. 18, p. 3.

25. Tarasenka P. Aukštaičių piliakalniai // Į laisvę. – 1942, geg. 18, p. 3.

26. Tarasenka P. Buteikių, Jasiškių, Šeimyniškėlių ir Vargulių piliakalniai / Iš Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne esančio rankraščio spaudai pateikė G. Zabiela // Anykščiai. – 1992. – Sąs. 3, p. 19-20.

27. Tarasenka P. Daugiau dėmesio mūsų senovei // Lietuva. – 1925, rugpj. 3, p. 1-2.

28. Tarasenka P. Dėl praėjusių metų archeologinių tyrinėjimų // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 6, p. 6.

29. Tarasenka P. Didžiųjų Tyrulių paslaptys. – V., 1956. – 284 p.

30. Tarasenka P. Džiugo kalno paslaptis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 48, p. 796-797.

31. Tarasenka P. Europos tautų kilmė // Kultūra. – 1925, Nr. 4, p. 198-200.

32. Tarasenka P. Gelgaudų pilis // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 39, p. 318.

33. Tarasenka P. Gimtoji senovė (ieškojimas, pažinimas ir apsaugojimas). – Šiauliai, 1925. – 117 p.

34. Tarasenka P. Grodziska w łuku srodkowego Niemna na Litwie // Rocznik Olsztyński. – 1959, t. 2, p. 221-226.

35. Tarasenka P. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, kn. 4/5, p. 574-590.

36. Tarasenka P. Ieškotini senoviški paminklai // Lietuva. – 1927, liep. 8.

37. Tarasenka P. Istorinės-archeologinės reikšmės akmenys // Į laisvę. – 1942, liep. 24, p. 3.

38. Tarasenka P. Iš Gargždų praeities // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 8; rugpj. 9.

39. Tarasenka P. Iš kelionės po Žemaitiją: 1. Gondinga; 2. Apuolė; 3. Padievyčiai; 4. Skomantai-Akmeniškiai // Klaipėdos žinios. – 1925, rugs. 11-gruod. 29 (Nr. 209-214, 259, 294, 298, 299). – 1926, saus. 5, saus. 6.

40. Tarasenka P. Iš kelionės po Žemaitiją: Džiugas, Šatrija // Klaipėdos žinios. – 1926, saus. 5, saus. 6. – Pradžia: 1925 m. rugs. 11.

41. Tarasenka P. Jurbarko “Višpilies” piliakalnio padavimai / P. T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 17-18, p. 309-310, Nr. 20, p. 344-345.

42. Tarasenka P. Kalba ir mūsų praeitis // Klaipėdos žinios. – 1924, gruod. 7 (Nr. 248, priedas), p. 1-2.

43. Tarasenka P. Kalba ir mūsų praeitis. Brangiai prof. K. Būgos, garbingojo gimtosios kalbos tyrinėtojo atminčiai // Tėvynė. – 1925, vas. 20, vas. 28.

44. Tarasenka P. Kauno pilies gynimas 1362 m. // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 98-105.

45. Tarasenka P. Kauno senovė // Kauno tiesa. – 1958, rugs. 8, 11, 13, 20, 23, 28, spal. 1, 4, 6.

46. Tarasenka P. Kelios pastabos dėl d-ro Scheu archeologinių rinkinių // Klaipėdos žinios. – 1924, spal. 12.

47. Tarasenka P. Klaipėdai reikalingas istorijos-archeologijos muziejus // Klaipėdos žinios. –1924, birž. 1.

48. Tarasenka P. Koks turi būti Klaipėdos miesto muziejus // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 3.

49. Tarasenka P. Kretingos „Stabakuliai“ / P. T-ka. // Klaipėdos žinios. – 1924, rugpj. 14; rugpj. 15.

50. Tarasenka P. Kretingos mengirai // Krivulė. – 1925, Nr. 1, p. 12-13.

51. Tarasenka P. Kretingos mengirai // Vakarai (Klaipėda). – 1937, liep. 24, p. 5.

52. Tarasenka P. Kultūriški turtai mūsų laukuose // Mūsų rytojus. – 1928, Nr. 20, p. 4; Nr. 23, p. 4. – Nr. 23 paantr.: Akmenis ir jų reikšmė.

53. Tarasenka P. Kur gyveno lietuviai senovėje // Karys. – 1927, Nr. 11, p. 104-105.

54. Tarasenka P. Lietuvių senuoliai ir jų kaimynai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 31, p. 495-496; Nr. 44, p. 715; Nr. 47, p. 761.

55. Tarasenka P. Lietuvių piliakalniai Baltgudijoje // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p. 32-35.

56. Tarasenka P. Lietuvių piliakalniai Gudijoje // Trimitas. – 1928, Nr. 7, p. 241-244.

57. Tarasenka P. Lietuvių senuoliai ir jų kaimynai // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 29.

58. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos bruožai // Kultūra. – 1928, Nr. 10, p. 406-410; Nr. 11, p. 461-466; Nr. 12, p. 501-505.

59. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga ir archeologinis žemėlapis (autoreferatas) // Praeitis (K.). – 1930, t. 1, p. 366-379.

60. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. – K., 1928. – 32, 358 p. – Autoref.: Praeitis – K., 1930, t. 1, p. 366-369.

61. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos plėtojimosi bruožai // Jaunoji Lietuva. – 1929, Nr. 7, p. 34-39.

62. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos žemėlapis. – K., 1928.

63. Tarasenka P. Lietuvos archeologinio žemėlapio sudarymo reikalu // Lietuva. – 1925, saus. 8.

64. Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai // Aušros medis. Lietuvai pagražinti draugijos vienkartinis leidinys. – K., 1925. – P. 15-22.

65. Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai. – 1956. – 100 p.

66. Tarasenka P. Lietuvos senovės paminklų rengiamojo tyrinėjimo archeologinių liekanų rinkimo programa // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 2, p. 177-179.

67. Tarasenka P. Liškiavos paslaptis // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 98-101.

68. Tarasenka P. Marvelės gyvenvietė // Kauno tiesa. – 1958, lapkr. 12.

69. Tarasenka P. Mielanų piliakalnis // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 2, p. 85-87.

70. Tarasenka P. Moksliniam darbui uždavinys. Pažinkime savo praeitį // Karys. – 1928, Nr. 21/22, p. 432.

71. Tarasenka P. Mūsų laukų kultūriniai turtai // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 25, p. 422-423; Nr. 27, p. 457-458.

72. Tarasenka P. Mūsų muziejų archeologiniai darbai // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 1, p.11-14.

73. Tarasenka P. Mūsų piliakalniai // Iliustruoji Lietuva. – 1927, Nr. 6, p. 41-43.

74. Tarasenka P. Mūsų piliakalniai // Lietuva. – 1923, bal. 26, p. 1-2.

75. Tarasenka P. Mūsų protėvių kovos su normanais // Jaunoji karta. – 1935, Nr. 1, p. 7.

76. Tarasenka P. Mūsų senovės liekanos // Trimitas. – 1927, Nr. 5, p. 143-146.

77. Tarasenka P. Mūsų senovės paminklų padėtis // Lietuva. – 1926, geg. 12, p. 4-5.

78. Tarasenka P. Mūsų sentėviai ir germanai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 49, p. 798.

79. Tarasenka P. Mūsų Vytis / P. T-ka. // Karys. – 1926, Nr. 36, p. 298-300.

80. Tarasenka P. Naktis Trakų pilyje // Karys. – 1928, Nr. 8, p. 127-128.

81. Tarasenka P. Nauji duomenys lietuvių tautos kilmės klausimu // Kauno tiesa. – 1957, rugpj. 7.

82. Tarasenka P. Nauji Lietuvos praeities duomenys // Kardas. – 1927, Nr. 19, p. 264-269.

83. Tarasenka P. Nauji piliakalnių pažinimo duomenys // Ateitis. – 1943, bal. 5.

84. Tarasenka P. Nauji piliakalnių pažinimo duomenys // Ateitis. – 1944, birž. 14, 15.

85. Tarasenka P. Naujos žmonijos praeities problemos // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 10, p. 351-360; Nr. 11, p. 377-383.

86. Tarasenka P. Nidos kapų ženklai / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 7, p. 112-113.

87. Tarasenka P. Pabėgimas. – V., 1957. – 2-asis leid. Vilniuje, 1972 m., o 3-asis Vilniuje 1982 m.

88. Tarasenka P. Padėkite sudaryti archeologinį žemėlapį // Lietuva. – 1925, vas. 17, p. 2.

89. Tarasenka P. Panerio pirmykščios kultūros sėdybos // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 78, p. 299-310.

90. Tarasenka P. Pėdos akmenyje. Lietuvos istoriniai akmenys. – V., 1958. – 81 p., žml.

91. Tarasenka P. Perkūno šventykloje // Skaudų aidas. – 1939, Nr. 1-13, p. 7-13; Nr. 2, p. 29-34; Nr. 3, p. 54-56; Nr. 4, p. 79-83; Nr. 5, p. 104-110; Nr. 6, p. 141-144; Nr. 7, p. 166-169; Nr. 8, p. 191-194; Nr. 9; Nr. 10, p. 213-216; Nr. 12, p. 257-259; Nr. 13, p. 292-294.

92. Tarasenka P. Perkūno šventykloje. – 2-asis leidimas. – V., 1994. – 88 p. – Pirmas leid. Kaune, 1939 m.

93. Tarasenka P. Perkūno šventykloje. – K., Marijampolė, 1939. – 140 p. – Antrasis leid.: V.: Pradai, 1994. – 88 p.

94. Tarasenka P. Petras Tarasenka // Tarybų Lietuvos rašytojai. – V., 1957. – P. 467-472.

95. Tarasenka P. Piliakalniai – mūsų tautiškos stiprybės šaltiniai // Neužmiršk Lietuvos / Red. A. Marcinkevičius. – K. 1927. – P. 56-66.

96. Tarasenka P. Piliakalniai // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 102-120.

97. Tarasenka P. Piliakalniai // Mūsų žinynas. – 1923, Nr. 13, p. 87-100.

98. Tarasenka P. Praeities vartai. – K., 1935. – 127 p.

99. Tarasenka P. Prakalbintas piliakalnis // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 282-284.

100. Tarasenka P. Prie Rambyno // Čia užaugau. – V., 1961. – P. 386-390.

101.Tarasenka P. Prieš dešimt tūkstančių metų // Matutis A., Stabingis A. Pasakoja gimtinės istorija: Lietuvos TSR istorijos skaitiniai IV klasei. – V., 1978. – P. 5-7.

102. Tarasenka P. Priešistorinė Lietuva. Vadovas krašto praeities tyrimo darbams. – K., 1927. – 142 p.

103. Tarasenka P. Priešistoriniai lietuvių karo žygiai // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 7-27.

104. Tarasenka P. Raganų kalnas // Čia užaugau. –V., 1961. – P. 359-364.

105. Tarasenka P. Rambynas / P.T-ka. // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 23, p. 391-392; Nr. 24, p. 408-410. – Tas pat: Naujasis Tilžės Keleiwis. – 1933, liep. 11, 12.

106. Tarasenka P. Rambyno alkvietė // Klaipėdos žinios. – 1924, birž. 22.

107. Tarasenka P. Rambyno burtininkas. –V., 1958. – 259 p.

108. Tarasenka P. Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai // Kardas. – 1926, Nr. 17, p. 265-266; Nr. 18, p. 281-282; Nr. 19, p. 302-303; Nr. 20, p. 315-317.

109. Tarasenka P. Seni kultūriniam darbui uždaviniai // Lietuva. – 1927, vas. 1, p. 2-3.

110. Tarasenka P. Senovė ir jos pažinimas // Kultūra (Šiauliai). – 1923, Nr. 2, p. 115-127.

111. Tarasenka P. Senovės ir dabarties Lietuvos kariai // Karys. –1928, Nr. 20, p. 348-351.

112. Tarasenka P. Senovės liekanos mūsų laukuose // Sodžiaus kalendorius 1926 m. – Šiauliai, 1925. – P. 9-18.

113. Tarasenka P. Senovės lietuvių pavas. šventės // Karys. – 1927, Nr. 22, p. 202.

114. Tarasenka P. Senovės lietuvių šventyklų vietos – alkvietės / P. T-ka. // Lietuva. – 1926, gruod. 22, p. 2-3.

115. Tarasenka P. Senovės lietuvių šventovės // Švietimo darbas. –1926, Nr. 6, p. 706-715.

116. Tarasenka P. Senovės mylėtojo vasaros darbai // Lietuva. – 1924, birž. 7, p. 2-5. – Tas pat: Mūsų kraštas. – 1924, Nr. 3, 4.

117. Tarasenka P. Senovės paminklai Utenos apskrityje // Lietuvos aidas. – 1933, spal. 14, p. 5.

118. Tarasenka P. Senoviška Vilniaus tvirtovė // Karys. – 1927, Nr. 40, p. 360-361.

119. Tarasenka P. Stabakuliai // Į laisvę. – 1942, rugs. 10, p. 3.

120. Tarasenka P. Suvalkijos senovė // Lietuva. – 1925, geg. 5 (Nr. 99), geg. 6 (Nr. 100).

121. Tarasenka P. Šauliai, padėkite pažinti Tėvynę // Trimitas. – 1924, Nr. 199, p. 23-27.

122. Tarasenka P. Talkon mokslišką darbą dirbti // Trimitas. – 1928, Nr. 21, p. 704-706.

123. Tarasenka P. Tauralaukių „Velnio“ akmuo // Klaipėdos žinios. – 1924, rugs. 21.

124. Tarasenka P. Užburti lobiai. – V., 1956. – 146 p. – Antrasis leid. Vilniuje 1959 m., trečiasis Vilniuje 1978 m. – Vertimai: “Закалдованные сокровиша” (М., 1958), “Apburta manta” (Rīga, 1961), “Noiutrud aardett” (Tallinn, 1960).

125. Tarasenka P. Užnemunės krašto piliakalniai. – V., 1997. – 176 p.

126. Tarasenka P. Valiulio akmuo // Mūsų senovė (Tilžė). – 1921, t. 1, kn. 2, p. 79-80.

127. Tarasenka P. Velykos Kaune 1362 m. // Kardas. – 1927, Nr. 10-11, p. 136-139.

128. Tarasenka P. Velykuškės piliakalnis // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 35, p. 586-587; Nr. 36, p. 610-611. – Nr. 36 antr. Straipsnio tęsinys, pavadintas: Lietuviai šiame krašte jau gyvena 4000 metų.

129. Tarasenka P. Velnio keliai ir brastos // Jaunoji karta. – 1933, Nr. 21, p. 361-362.

130. Tarasenka P. Visų seniausieji žmogaus gyvenimo pėdsakai // Kultūra. – 1925, Nr. 1, p. 52.

131. Tarasenka P. Vyties kryžiaus istorijos bruožai // Karys. – 1927, Nr. 46, p. 421-425.

132. Tarasenka P. Vorutos pilis // Ateitis. – 1943, saus. 23, p. 3-4.

133. Tarasenka P. Žemaičių gynymasis nuo kryžiuočių // Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai. – K., 1928. – P. 91-102.

134. Tarasenka P. Žemaičių kunigaikštis Butegeidis // Karys. – 1928, Nr. 32, priedas, p. 26.

135. Tarasenka P. Žiloji mūsų tautos praeitis // Karys. – 1927, Nr. 6, p. 61-62.