|
|
Gimė 1877 m., mirties data ir palaidojimo vieta mums nežinoma.
Apie 1920 m. Salantuose (Kretingos r.) kalvoje (Kalpkalnyje) įrengus žvyro karjerą kelių remontui ir tiesimui, jame buvo randama žalvarinių žiedų, apyrankių, geležinių ietigalių, pastebėta degintinių ir griautinių laidojimų pėdsakų – šiuos radinius Konstantinas Kuprys-Kuprevičius domėdamasis praeities reliktais surinko.
Iki 1923 m. kunigavo Duokiškyje (Rokiškio r.).
1930–1931 m. paskirtas Pusnės parapijos (Molėtų r.) klebonu.
Vėliau gyveno Kretingoje, buvo aistringas kolekcionierius, rinkęs ir supirkinėjęs iš žmonių archeologinius radinius ir senienas, turėjęs nemažą knygų rinkinį.
1935 m. jis įsigijo ir kunigo J. Žiogo kolekciją, kurią drauge su savo rinkiniais tų pačių metų pabaigoje parodė visuomenei Kretingos vienuolyne veikusioje parodoje.
1935 metais įkūrus Kretingos muziejų Kuprevičius vienas pirmųjų sunešė pirmuosius eksponatus.
1936 m. sausio 10 d. V. Pryšmantas, dalyvaujant bendradarbiui B. Tarvydui, peržiūrėjo J. Žiogo archeologinį rinkinį ir nutarė perimti jį iš K. Kuprio-Kuprevičiaus Valstybės archeologijos komisijos žinion. Visi rinkinio daiktai buvo aprašyti ir sudėti į 7 dėžes, kurios užantspauduotos paliktos saugoti K. Kupriui-Kuprevičiui.
Vėlesnis J. Žiogo kolekcijos likimas nėra visiškai aiškus. Į Šiaulių „aušros” muziejų ji pateko iš dviejų vietų. Dalį rinkinio (dvi dėžes su akmeniniais kirveliais) 1959 m. gegužės 29 d. muziejui perdavė Papilės bažnyčios klebonas S. Pupaleigis, pas kurį paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido kunigas K. Kuprys-Kuprevičius. Kita dalis (žalvariniai ir geležiniai dirbiniai bei keletas dokumentų iš J. Žiogo asmeninio archyvo) 1961 m. birželio 25 d. buvo nupirkta iš Baisogaloje gyvenusios K. Kuprio-Kuprevičiaus giminaitės K. Žilinskaitės. Visa ši kolekcija į Šiaulių „Aušros” muziejų pateko be jokių katalogų ar metrikų.