Ludwik Władysław Kondratowicz (1823-1862)

kondratoviciusliudvikas

Gimė 1823 m. rugsėjo mėn. 29 d. Smolgavos polivarke (dab. Mogiliovo sr.), Baltarusijoje, mirė 1862 m. rugsėjo mėn. 15 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.

1833–1835 m. mokėsi Nesvyžiaus, 1836–1837 m. Naugarduko domininkonų mokyklose. 1841–1844 m. dirbo Nesvyžiuje L. Vitgenšteino dvarų Vyriausiojoje valdyboje.

1856 m. tapo Vilniaus archeologinės komisijos nariu.

1861 m. už dalyvavimą anticarinėse manifestacijose buvo įkalintas Vilniaus kalėjime, vėliau dėl sveikatos įkalinimas pakeistas į namų areštą Bareikiškių dvarelyje (Vilniaus r.).

Daugiausia žinomas kaip lenkų poetas, domėjosi istorija, kraštotyra, vertė Lenkijos viduramžių kronikas į lenkų kalbą, šiek tiek mėgėjiškai kasinėjo Kernavėje.

Jo kraštotyriniuose veikaluose, ypač knygoje „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, yra žinių apie archeologijos paminklus bei jų tyrinėjimus. Svarbiausias indėlis į archeologijos istoriją – Lietuvos archeologinių paminklų populiarinimas per kraštotyrinio pobūdžio darbus.

Tyrinėjimai

1859 m. kasinėjo Kernavės (Širvintų r.) Aukuro kalno ir Pilies kalno piliakalnius.

Publikacijos

1. KondratowiczL. Wiersze na uroczyste otwarcia Muzeum Starożytności w Wilnie, dnia 17 kwietnia 1856 roku // Pamiętnik Komissji archeologicznej Wileńskiej. – Wilno, 1856. – D. 1, p. 47-48.

2. Kondratowicz L. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna. Wilno, 1857. T. 1; 1860. T. 2. (tas pats: SIROKOMLĖ, V. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. Vilnius, 1989).

3. Kondratowicz L. Niemen od źródeł do ujścia. Wilno, 1961.