|
|
Gimė 1864 m. rugjūčio 2 d. Karaliaučiuje, mirė po 1939 m., tikslesnė data mums nėra žinoma.
Baigęs mokyklą Karaliaučiuje, dirbo knygų parduotuvėje – pradžioje Karaliaučiuje, vėliau Berlyne, kur nusipirko seną knygų parduotuvę.
1893 m. pradėjo priešisotės tyrinėjimus, kuomet tapo Karaliaučiaus Fizikos-ekonomikos draugijos (Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg) nariu.
Berlyne susipažino su savo būsima žmona Rosa Faltin.
Bankrutavus jo knygų parduotuvei grįžo į Karaliaučių, kur gyveno su motina iki jos mirties – 1917 m.
1894 m., po metų narystės Kionigsbergo Fizikos-ekonomikos draugijoje, publikavo pirmąjį savo straipsnį šios draugijos metiniams leidinyje, aprašydamas kasinėjimus Scharnigke (dabar Żardeniki miestas, Lenkija).
XIX a.pb. ne tik kad parengdavo savo kasinėjimų ataskaitas, bet taip pat aktyviai kasinėjo Oberhofe (dabar Aukštakiemiuose, Klapėdos r.), Bartlickhof (dabar Bartlikowo miestas, Šiaurrytinė Lenkija) ir kasinėjimų madžiagą panaudojo monografijoje.
H. Kemekė kartu su Otto Tischleriu publikavo Rytprūsių archeologijos darbų.
XX a. pirmoje pusėje devynerius metus dirbo Prūsijos muziejuje.
1920 m. gavo Rytų Prūsijos archeologinių objektų inspektoriaus postą ir dirbo juo iki pat pensijos.
1920 m. H. Kemkė vedė Rosa Faltin ir pasiliko gyventi Karaliaučiuje, kur jis pradėjo aktyvius tyrimus.
1934 m. jiedu persikėlė į Berlyną kur po metų Rosa Kemke mirė.
Heinrich Kemke įnešė svarų indėlį kuriant įstatymus, apsaugančius paveldą, archeologinius objektus ir radinius Rytų Prūsijoje.
Svarbesnės publikacijos
Kemke H. Der Silberfund von Kiwitten // Prussia (Königsberg). – 1931, t. 29, p. 144-153
Kemke H. Die Bedeutung der Ostbaltischen Altertümer für Vorgeschichte der Provinz Ostpreussen // Centralblatt für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (Jena). –1900, sąs. 5, p. 257-262.
Kemke H. Die Bedeutung der Ostsee für die Vorgeschichte unserer Provinz // Corespondenztblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie (Berlin). – 1904, t. 35, p. 44-46.
Kemke H. Die Gliederung des jungsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 21, d. 2, p. 522-525.
Kemke H. Ein Beitrag zur Chronologie der Ostpreussischen Gräberfelder mit Berücksichtung der Nachbargebiete // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft. (Königsberg). – 1899, t. 40, p. 87-112.
Kemke H. Ein Beitrag zur Geschichte unserer provinziallen Altertumsforschung // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1910, t. 47, p. 445-460.
Kemke H. Fundverzeichnis zu Tafeln 7-15 der 1. (ostpreussischen) Sektion des Fotografisches Albums der Berliner Anthropologischen Ausstellung vom Jahre 1880 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1901, t. 42, p. 88-95.
Kemke H. Kritische Betrachtungen über Tischlers Periode E der Ostpreussischen Gräberfelderzeit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 1-57.
Kemke H. Neues Material zur Kenntnis der baltischen Vorgeschichte // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1900, t. 41, p. 19-24.
Kemke H. Silberfund von Marienhof // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1897, t. 38, p. 79-96.
Kemke H. Über die Gliederung des jüngsten heidnischen Zeitalters in Ostpreussen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1919, sąs. 23, t. 2, p. 522-525.