 |
|
Gimė 1923 m. liepos 13 d. Kaune, mirė – 2007 m. liepos 17 d. Vilniuje.
1933-1941 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje.
Jau 1939 m. žurnale „Kosmos“ buvo išspausdintas pirmasis jo straipsnis apie Naująją Gvinėją.
1941 m. įstojo į universiteto Gamtos-matematikos fakulteto geologijos ir geografijos skyrių, pasirinkęs geologijos specialybę.
Tuo pat metu lankė paskaitas ir humanitariniame fakultete, studijavo archeologiją pas prof. J. Puziną, lankė ir geografijos paskaitas.
1947 m. baigė universitetą ir gavo fizinės geografijos specialybės diplomą. Diplominis darbas buvo parašytas apie Pabaltijo glaciodinamiką vėlyvajame pleistocene.
1947-1957 m. dėstė Vilniaus universiteto Geologijos katedroje, skaitė paskaitas geologams, geografams ir biologams, vedė mokomąsias geologijos lauko praktikas.
1950 m. apkaltinus nacionalizmu atleistas iš universiteto. Daugeliui žymių mokslininkų užtarus, universitete liko antraeilininku ir buvo priimtas į Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutą moksliniu sekretorium.
Nuo 1948 m. pradėjo rinkti medžiagą apie Lietuvos pajūrį.
1951 m. vyko į ekspediciją tirti Kuršių marių.
1953 m. parašė disertaciją apie Lietuvos ir Kaliningrado srities pajūrio geologiją ir paleogeografiją, už tai 1964 m. pirmasis Lietuvoje gavo geologijos ir mineralogijos kandidato mokslinį laipsnį.
Geologijos ir geografijos institute vadovavo fizinės geografijos ir mineralinių žaliavų sektoriams, organizavo mokslinių darbų leidybą, kūrė naujų tyrimų kryptis, naujus mokslo padalinius, vadovavo aspirantams, kartu su kitais atgaivino Lietuvos geografų draugiją.
1963 m. Geologijos institutas buvo atskirtas nuo Mokslų akademijos, tačiau V. Gudelis liko dirbti geografijos skyriuje, kuris buvo paliktas Mokslų akademijoje. Tolesnė veikla buvo susijusi su šia mokslo struktūra, jai atstovavo, vadovavo, ruošė kadrus.
1968 m. parašė daktaro disertaciją, kurią apgynus Maskvoje, Geografijos institute buvo suteiktas geografijos mokslų daktaro laipsnis.
1969 m. suteiktas profesoriaus vardas, o 1980 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.
Dirbdamas Lietuvos Mokslų akademijoje aktyviai dalyvavo rengiant jaunuosius specialistus, buvo 25 disertacijų mokslinis vadovas, 7 iš jų įgijo geologijos ir mineralogijos kandidato mokslo laispnius.
Jūrotyros ir krantotyros pradininkas Lietuvoje.
Pirmasis Lietuvoje pradėjo ir organizavo Baltijos jūros geologijos, eolodinamikos ir neote komitetonikos tyrimus.
Didžiausią dalį iš 700 publikacijų paskyrė Baltijos jūros ir Lietuvos pajūrio, Kuršių nerijos ir Kuršių marių geologijos ir paleogeografijos klausimams.
Sukūrė žinomą pasaulyje lietuvišką jūrų krantotyros mokyklą.
Sudarė pirmuosius Baltijos šalių neotektoninius žemėlapius, t.p. Kuršių marių nuosėdų ir Baltijos jūros dugno reljefo žemėlapius, Lietuvos holoceno stratigrafinę ir paleogeografinę schemas.
Atliko Baltijos jūros krantų morfogenetinį rajonavimą.
Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje geologijos ir fizinės geografijos terminų žodyną, kuris tapo pamatu dabartinei geologijos terminijai.
1994 m. išleistas jo sudarytas jūros krantotyros terminų žodynas.
Daugelio tarptautinių ir visasąjunginių geologijos, geografijos ir okeanologijos organizacijų ir komisijų prezidentas bei viceprezidentas, keturių užsienio draugijų ir komisijų tikrasis narys, daugelio Lietuvos mokslo organizacijų narys.
1992 m. už žymų mokslinį indėlį tiriant Baltijos jūrą ir jos krantus bei už tarptautinį mokslinių darbų organizavimą suteiktas Upsalos universiteto garbės daktaras.
1995 m. Europos krantų apsaugos sąjungos garbės narys.
Lietuvos archeologiją papildė Kuršių Nerijos tyrimais.
Publikacijos
Gudelis V. Apie Aistmarių vardą // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 6, p. 20-21.
Gudelis V. Ar būta Kuršių nerijoje pilių // Kultūros barai. – 1987, Nr. 6, p. 60-63.
Gudelis V. Ar seniai gyvena žmonės Lietuvoje // Tarybinis mokytojas. – 1965, lapkr. 21.
Gudelis V. Baltai ir pelkės // Mokslas ir gyvenimas. – 1985, Nr. 10, p. 11-13.
Gudelis V. Baltų tautos vakarinė riba // Tėviškė (Šiauliai). – 1944, Nr. 13/14, p. 3.
Gudelis V. Ką reiškia Ledkalnio vardas? // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 10, p. 35.
Gudelis V. Kada pasirodė Lietuvoje pirmieji žmonės. Iškastinio žmogaus liekanų radiniai Tarybų Lietuvos teritorijoje // Kauno tiesa. – 1952, lapkr. 16. – Tas pat: Tarybinė Klaipėda. – 1952, lapkr. 16; Raudonoji vėliava. – 1952, lapkr. 29.
Gudelis V. Klaipėdos ir Palangos vardų kilmė bei reikšmė // Tarybinė Klaipėda. – 1977, saus. 19.
Gudelis V. Kuršių nerija // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, Nr. 6, p. 13-16.
Gudelis V. Navigare necesse est. Laivuoti yra būtina // Mūsų gamta. – 1973, Nr. 7, p. 20-22.
Gudelis V. Ne Kabelių, o Lankupių žmogaus kaukolė // LIM, 1992 metai. – V., 1994. – P. 267-269.
Gudelis V. Poledyninio Lietuvos gyventojo kultūra. Kada galėjo jau Lietuvoje žmogus apsigyventi // Panevėžio apygardos balsas. – 1941, Nr. 38-41.
Gudelis V. Sakmė apie Neriją ir marias. Žmogus ir Nerija // Mūsų gamta. – 1967, Nr. 3, p. 1-3.
Gudelis V. Šventosios uostas ir jo apylinkės // Mūsų gamta. – 1971, Nr. 8, p. 4-6.
Gudelis V. Žodžio ir vietovardžio “galas” etimologijos ir priešistorinės geografijos klausimu // Geografinis metraštis. – 1960, t. 3, p. 69-87.
Gudelis V., Jurginis J., Kulikauskas P. Antropologiniams tyrinėjimams yra geros sąlygos // Literatūra ir menas. – 1958, Nr. 11, p. 3.