 |
|
Gimė 1916 m. gegužės 20 d. Maskvoje, mirė –1990 m. liepos 24 d., palaidota Kaune, Romainių kapinėse.
Tėvai darbininkai I pasaulinio karo baisumų nublokšti į Rusiją, kur ir gimė K. Gabriūnaitė. Pasibaigus karui, Gabriūnų šeima grįžo į Lietuvą.
1922–1923 m. mokėsi Rokiškio valsčiaus Stulgių pradinėje mokykloje.
1941 metais, savarankiškai pasiruošusi, ji išlaikė trijų gimnazijos klasių egzaminus ir įstojo į Kauno suaugusių gimnazijos IV-ąją klasę.
1945 metais, baigusi gimnaziją, įstojo į Kauno universiteto Istorijos–filologijos fakulteto istorijos specialybę.
Po dviejų metų, iškėlus universitetą į Vilnių, tęsti mokslų išvyko ir K. Gabriūnaitė.
1949 metais su diplomu rankose Kazė sugrįžo į Kauną ir pradėjo muziejininkės karjerą Kauno valstybiniame kariškai istoriniame muziejuje vyr. moksline bendradarbe.
Šiame muziejuje ji dirbo visą gyvenimą.
Kazė buvo veikli, pilna energijos, kūrybinga darbuotoja. Jos galva buvo pilna idėjų. Muziejuje rinko išblaškytas istorines vertybes, rengė įvairaus pobūdžio parodas, ekspozicijas, vyko į etnografines ekspedicijas.
1960 metais spalio mėn. M. K. Čiurlionio dailės muziejui, perdavus archeologijos skyriaus (proistorės) eksponatus, inventorines knygas, mokslinį archyvą Kauno valstybiniam istorijos muziejui ir perėmus šiame muziejuje esančius archeologinius eksponatus, buvo įkurtas Archeologijos skyrius, kuriame K. Gabriūnaitė tęsė savo muziejinę veiklą.
Gabriūnaitė rūpinosi, kad eksponatai vaizdžiai ir įdomiai būtų pateikti lankytojams.
1965 metais Kazė Gabriūnaitei buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros–švietimo darbuotojos garbės vardas.
Tais pačiais metais ji buvo paskirta Archeologijos skyriaus vedėja. 1967 m. Kazė Gabriūnaitė tapo direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams.
Besimokydama universitete dainavo jo chore. Dainos nepamiršo ir grįžusi į Kauną. Daugiau kaip 20 metų dainavo Kauno mokytojų namų chore.
Nepamiršo kraštotyrininkų ir moksleivių. Skaitė jiems paskaitas apie Kauno miesto ir jo apylinkių archeologinius paminklus, istorines vietas. Ji skelbė populiarius straipsnelius vietinėje spaudoje, stengdamasi sudominti visuomenę senolių palikimu ir kvietė saugoti kultūrinius paminklus. Parašė keletą straipsnių apie ištirtus kapinynus ir jų radinius.
1981 m. spalio 27 d. Kazė Gabriūnaitė padavė pareiškimą atleisti ją iš darbo. Įkalbinėjusiems dar likti, ji atsakė: „Laikas“ ir tyliai pasitraukė iš muziejaus, kuriame prabėgo visas jos gyvenimas.
Tyrinėjimai
1958 metų vasarą tyrinėjo Lazdininkų kapinyną, Kretingos r. Tai pirmi Kauno muziejaus archeologiniai tyrinėjimai pokario metais, kurių medžiaga įdomi ir turtinga.
1959 m. tyrinėjo vėlyvą XV–XVI a. Radikių kapinyną, Kauno r. 1963–1965 m. jai vadovaujant, buvo ištirtas taip pat vėlyvas XV–XVII a. Šilelio kapinynas, esantis Raudondvario apylinkėse, Kauno r.
1963, 1964, 1966 m. ir 1971–1974 m. tyrinėjo Pakalniškių kapinyną, Šakių r.–vieną didžiausių žirgų kapinynų Lietuvoje.
1975–1977 m. kartu su Archeologijos skyriaus bendradarbiais kasinėjo XV–XVII a. Karmėlavos kapinyną, Kauno r.
1978–1981 m. kartu su bendradarbiais pratęsė III–IV a. ir VII–VIII a. Lazdininkų kapinyno tyrinėjimus.
Svarbesnės publikacijos
Gabriūnaitė K. Retas radinys // Lietuvos pionierius. – 1958, kovo 23.
Gabriūnaitė K. Apie vieną iš pradininkų // Kauno tiesa. – 1969, lapkr. 2, p. 4.
Gabriūnaitė K. Archeologinių paminklų pėdsakais // Komunizmo vėliava (Kaunas). – 1978, bal. 15.
Gabriūnaitė K. Iš amžių glūdumos // Raudondvaris. – K., 1969. – P. 9-19.
Gabriūnaitė K. Iš amžių glūdumos // Švyturys (Kretinga). – 1978, liep. 4.
Gabriūnaitė K. Išsaugokime kartų kartoms // Kauno tiesa. – 1967, geg. 6.
Gabriūnaitė K. Karmėlavos senkapis // Mokslas ir gyvenimas. – 1978, Nr. 3, p. 37-38.
Gabriūnaitė K. Karmėlavos senkapyje // Kauno tiesa. – 1977, rugs. 25.
Gabriūnaitė K. Pasakoja Kauno archeologai // Kraštotyra. – 1966. – P. 187-188.
Gabriūnaitė K., Kondrotas Z. Naujos ekspozicijos Kauno valstybiniame istorijos muziejuje // Muziejai ir paminklai. – V., 1969. – P. 20-22.
Gabriūnaitė K., Rickevičiūtė K. Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 59-62.
Gabriūnaitė K., Rickevičiūtė K. Lazdininkų senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 72-75.