 |
|
Gimė 1883 m. gruodžio mėn. 30 d. Juodžiūnų k. (Kupiškio r.), mirė 1965 m. spalio mėn. 27 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.
1902 m. baigė Liepojos gimnaziją, kurioje dalyvavo Jono Biliūno slapto būrelio veikloje, globojo slaptą biblioteką.
1902 m. įstojo į Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą, vėliau studijavo teisę, kurią baigė 1909 m.
1904 m. kartu su Antanu Purėnu redagavo pirmą legalų lietuvišką savaitraštį „Lietuvių laikraštis“.
1907–1909 m. Lietuviškų knygynėlių draugijos steigėjas ir narys.
1906 m. „Naujoji Gadynė“, 1907 m. „Skardas“, 1907–1908 m. „Žarija“ bendradarbis, 1907 m. „Vilniaus žinių“ korespondentas Peterburge, Valstybės Dūmoje, „Dūmos darbai“ redaktorius.
1907–1908 m. Dūmos narių Vlado Požėlos, A. Keinio, Andriaus Bulotos sekretorius.
Nuo 1909 m. advokato Stasio Lukauskio padėjėjas Šiauliuose.
1915 m. gegužės mėn. Vilniuje įsteigė Lietuvių agronominės ir teisinės pagalbos nukentėjusiems nuo karo gyventojams draugiją (iždininkas), rūpinosi Suvalkų pafrontės gyventojų maitinimu, dirbo banke, „Lietuvos žinių“ redakcijoje.
1917 m. rugsėjo mėn. atstovavo Šiaulių apygardai Lietuvių konferencijoje Vilniuje, išrinktas į konferencijos prezidiumą.
1917–1918 m. laikraščio „Darbo balsas“ techninis redaktorius.
1918 m. gruodžio 5 d. paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos taikos teisėju.
1919 m. dalyvavo Lietuvos – Latvijos sienos nustatymo komisijoje, Vyriausiosios tardymo komisijos, tyrusios Jurgio Smalsčio-Smolskio, Felikso Valiuko ir jo žmonos nužudymo bylą, darbe.
Nuo 1923 m. Šiaulių apygardos teismo vicepirmininkas, vadovavo kriminaliniam, nuo 1929 m. civiliniam skyriui.
1918 m. lapkričio 24 d. išrinktas į Šiaulių miesto tarybą, dirbo valdybos sekretoriumi.
1919–1921 m. išrinktas Šiaulių apskrities tarybos pirmininku.
1919–1922 m. „Sietyno“ redaktorius.
1920 m. Šiauliuose vienas „Kultūros“ bendrovės steigėjų, 1923–1933 m. žurnalo redaktorius . Bendrovę uždarius, kartu su kitais įsteigė Kultūros švietimo draugiją ir vadovavo jai.
1923 m. „Aušros“ muziejaus steigėjas, 1927 m. vienas Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų.
1930–1938 m. unikalaus „Šiaulių metraščio“ sudarytojas. 1934–1944 m. kraštotyros žurnalo „Gimtasai kraštas“ redaktorius.
1939 m. paskirtas Vilniaus apygardos teismo pirmininku.
Nuo 1940 m. birželio iki rugpjūčio mėn. vadovavo Šiaulių apygardos teismui, bet atsisakęs šių pareigų, tapo ką tik įsikūrusios Mokslų akademijos Etnologijos instituto ir „Aušros“ muziejaus direktoriumi.
1941–1944 m. dirbo Šiaulių apygardos teismo pirmininku.
1943 m. organizavo „Aušros“ muziejaus eksponatų slėpimą ir saugojimą nuo karo negandų.
1945–1948 m. dirbo Mokslų akademijos Istorijos instituto sektoriaus vedėju, 1948–1952 m. Knygų rūmų bibliografu-redaktoriumi.
1953 m. areštuotas ir 3 mėn. tardytas saugumo rūsiuose už 1938 m. „Šiaulių metraštyje“ spausdintą miesto istorinę apžvalgą.
Publikacijos
Savoredaguotuose leidiniuose paskelbė nemažai svarbių archeologijos straipsnių.
1. Bugailiškis P. Kraštotyros darbas ir mokytojai // Kultūra. – 1932, Nr. 5, p. 304-308.
2. Bugailiškis P. Būkime savo senovės ir gamtos paminklų sargais // Jaunasis ūkininkas. – 1934, Nr. 10.
3. Bugailiškis P. Kraštotyros darbo organizacija ir uždaviniai // Kultūra. – 1933, Nr. 7/8, p. 343-345.
4. Bugailiškis P., Čipkus S., Galaunė P. Rinkime mūsų krašto kultūrines vertybes // Tiesa. – 1958, kovo 2.