 |
|
Gimė 1851 m. balandžio 14 d. Kaselyje, Vokietijoje, mirė – 1922 m. Karaliaučiuje, palaidotas Noj-Rosgartenerio kapinėse (Karaliaučiuje).
1859-1869 m. mokėsi Frydricho licėjuje Kionigsberge ( dabartiniame Kaliningrade).
1869-1872 m. studijavo Getingeno universitete (Vokietijoje) kalbotyrą.
1874-1879 m. Miuncheno ir Getingeno universitetų privatdocentas.
1874 m. apsigynė habilitacinį darbą iš gotų kalbos.
1880 m. tapo lyginamosios kalbos ordinariu profesorium Kionigsbergo universitete.
Po O.Tišlerio mirties tapo draugijos „Prussia“ vadovu (1891-1916 m.) ir Vokiečių archeologijos draugijos įkūrėju bei muziejaus “Prussia” direktoriumi.
Prie archeologinių tyrimų prisidėjo kaip indogermanistas, supratęs lietuvių kalbos archajiškumą ir susidomėjęs lietuvių kalba, istorija ir etnografija.
Kadangi archeologijoje jis rado O. Tišlerio sudarytą sistemą, tolesnis jo tikslas buvo medžiagos gausinimas ir sisteminimas.
Jis daug prisidėjo prie Lietuvių literatūros draugijos įsteigimo Tilžėje.
Įsteigė ir tvarkė Rytų Prūsijos buities muziejų, kuriame jo pastangomis buvo įrengta Prūsijos lietuvio sodyba.
Visą gyvenimą tyrinėjo lietuvių, latvių ir senųjų prūsų kalbas ir kultūrą.
Lietuvoje lankėsi 1881, 1882, 1893 m.
1921 m. aplankė V.Nagevičiaus archeologinius tyrinėjimus Pryšmančiuose (Kretingos r.).
Produktyviai pasidarbavo kalbotyros bei etnografijos srityse.
Išsiskiria jo archeologiniai tyrinėjimai Kuršių Nerijoje ir Klaipėdos krašte. Jis stengėsi tirti ten, kur buvo mažiausiai tyrinėta.
Atsovavo Kionigsbergo archeologams Vokietijos proistorės kasmečiuose suvažiavimuose (nuo 1910 m.).
Yra vienas iš labiausiai Lietuvos archeologijai nusipelniusių Rytų Prūsijos archeologų. Jo vykdyti archeologiniai tyrinėjimai atskleidė plačią Klaipėdos krašto geležies amžiaus materealinės kultūros panoramą.
Tyrinėjimai
1887 m. kasinėjo Mižeikių pilakpyną (Klaipėdos r.),
1891 m. Armalėnų pilkapį (Šilutės r.), Šernų kapinyną (Klaipėdos r.), Pleškučių kapinyną (Klaipėdos r.), Vilkyčių kapinyną (Šilutės r.), Aukštumalės piliakalnį (Šilutės r.), Vėžaičių kapinyną (Šilutės r.),
1892 ir 1893 m. Vilkyčių kapinyną (Šilutės r.),
1894 m. kasinėjo Kalotės kapinyną (Klaipėdos r.),
1895 m. Sakutėlių senkapį (Šilutės r.), Vilkyčių kapinyną (Šilutės r.), Begėdžių piliakalnį (Šilutės r.),
1895, 1901, 1903 ir 1906 m. Andulių kapinyną (Kretingos r.),
1896 m. Baitų kapinyną (Klaipėdos r.),
1897 m. Barzdūnų kapinyną (Šilutės r.), Šlažių pilapį (Kretingos r.), Greižėnų kapinyną (Tauragės r.),
1989, 1901, 1902, 1903 m. Barvų kapinyną (Šilutės r.),
1898 m. Egliškių pilkapyną (Kretingos r.), 1899 m. kasinėjo Rubokų kapinyną (Šilutės r.),
1899 ir 1911 m. Pleškučių kapinyną (Klaipėdos r.),
1900 m. Grabupių senkapį (Šilutės r.),
1901 m. Kretingalėje (Klaipėdos r.),
1900, 1901 m. kasiėjo Rubokų kapinyną (Šilutės r.),
1901, 1903, 1906, 1908 m. Andulių kapinyną (Kretingos r.),
1901, 1902 m. Lumpėnų kapinyną (Šilutės r.),
1902, 1903 m. Laistų kapinyną (Klaipėdos r.),
1902, 1904 m. Stragnų kapinyną (Klaipėdos r.),
1903 m. Laukžemių kapinyną (Klaipėdos r.),
1905 m. Dvylių kapinyną (Klaipėdos r.),
1906 m. Dieglių gynybinį įtvirtinimą (klapiėdos r.),
1908 m. Klemiškės kapinyną (Klaipėdos r.),
1908, 1914 m. Ramučių kapinyną (Klaipėdos r.),
1892 m. akmens amžiaus gyvenvietę šalia Grobšto rago, į vakarus nuo Juodkrantės,
1893 m. žvalgytas Priekulės kapinynas (Klaipėdos r.),
1906 m. žvalgyti Piktžolių ir Dvylių gynybiniai įtvirtinimai ir kapinynas (Klaipėdos r.).
Svarbesnės publikacijos
Bezzenberger A. Accesionen des Prussia-Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1895, sąs. 19, p. 235-273.
Bezzenberger A. Analysen vorgeschichtlicher Bronzen Ostpreussens. – Königsberg, 1904. –108 p.
Bezzenberger A. Bericht über prähistorische Kultur in Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (Heidelberg). – 1893, t. 3, p. 548-557.
Bezzenberger A. Bronzezeitliche Beziehungen Ostpreussens zum Kaukazus // Труды ХУ Археологического съезда в Новгороде. – Новгород, 1914. – Т. 1. – Straipsnis minimas „Švietimo darbe“ (1921 m., Nr. 5/6, p. 89).
Bezzenberger A. Das Gräberfeld bei Schernen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs.17, p. 141-168.
Bezzenberger A. Das Schlossberg im Augstumaller Moor // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892, sąs. 17, p. 40-43.
Bezzenberger A. Die ältere und die jüngere Steinzeit in Ostpreussen // Mannus (Würzburg). – 1911. II. Ergänzungsband, p. 39-40.
Bezzenberger A. Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner. – Stuttgart, 1889. – 139 p.
Bezzenberger A. Die litauisch-preusische Grenze // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). –1882, t. 19, p. 651-655.
Bezzenberger A. Die Schanze von G. Pillkallen, Kr. Ragnit // Sitzungsberichte derAltertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 205-205.
Bezzenberger A. Die Schanzen bei Piktaszen, Dwielen, Deegeln, Kr. Memel, und ein zerstörtes Gräberfeld bei Dwielen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, p. 184-191.
Bezzenberger A. Einige Ostpreussische Hügelgräber // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1892/1893, sąs. 18, p. 76-88.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Pangessen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 149-156, 1 lent.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Baiten, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 133-135.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Barsduhnen, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 112-118.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Bendiglauken, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, d. 1, p. 138-148, 203.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Greyszönen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 135-152.
Bezzenberger A. Gräberfeld bei Rubocken, Kr. Heydekrug // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 148-193.
Bezzenberger A. Gräberfeld von Lumpönen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 130-147.
Bezzenberger A. Hügelgrab bei Eglischken, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 86-87.
Bezzenberger A. Hügelgrab bei Schlaszen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 81-85.
Bezzenberger A. Hügelgräber bei Dt. Krottingen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 39-41.
Bezzenberger A. Ostpreussische Grenzbeziehungen // Mannus (Würzburg). – 1910, I. Ergänzungsband: Bericht über die I. Hauptversammlung zu Hannower, 6. bis 9. August 1909. p. 72-75.
Bezzenberger A. Späte Gräber bei Kl. Grabuppen, Kr. Heydekrug // Sitzunsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1914, sąs. 23, p. 208-209.
Bezzenberger A. Über die Verbreitung einige Ortsnamen in Ostpreussen // Altpreussische Monatschrift (Königsberg). – 1883, t. 20, p. 123-128.
Bezzenberger A. Über einen bei Lankuppen, Kr. Memel, gemachten steinzeitlichen Fund // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 325-326.
Bezzenberger A. Über Zahlen- und Buchstabenähnliche Zeichen an vorgeschichtlichen Fundstücke // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 277-278.
Bezzenberger A. Vorgeschichtliche Gewichte des Prussia Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 270-277.
Bezzenberger A., Peiser F. E. Die Bronzefigur von Schernen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1909, sąs. 22, p. 424-444.