|
|
Gimė 1874 m., mirė 1962 m.
Biografijos duomenys labai šykštūs, tebesaugomi Rusijos archyvuose.
Lietuvoje dirbo pasiųstas Imperatoriškosios archeologijos komisijos.
Jo kasinėjimų ataskaitos – dienoraščiai yra Peterburgo materialinės kultūros instituto archyve, o radiniai saugomi Valstybiniame Ermitaže.
I. Abramovo tyrinėjimais naudojosi A. Spycinas, į gyvenimą paleidęs „Raginėnų kultūros“ vardą, archeologijos moksle vyravusi iki XX a. 6 – jo dešimtmečio pabaigos. Didelis šios kultūros šalininkas buvo P. Tarasenka.
Jo tyrinėjimai – epizodinio pobūdžio medžiagos rinkimas iš mažiau pažįstamos Lietuvos dalies pilkapynų. Kaip užsakymą jis darbus stengėsi daryti gerai, tačiau, matyt, dėl išsilavinimo stokos jam tai nelabai pavyko.
Po 1917 m. Spalio perversmo jis liko Rusijoje, užsiiminėjo kraštotyrine veikla.
1929 m. jis iš Leningrado ištremtas į Solvyčegodską, nuo 1934 m. iki 1936 m. gyveno tremtyje Tiumenėje. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno Pamaskvėje.
Tyrinėjimai
Panevėžio krašte 1909 – 1910 m. tyrinėjo Berčiūnų (Panevėžio r.), Gilbonių (Panevėžio r.), Pakalniškių (Panevėžio r.), Pamarnakio (Panevėžio r.), Skverbų (dab. Kupiškio r.) ir Raginėnų pilkapius (Radviliškio r.).
Svarbesnės publikacijos
Абрамов И. С. Об археологических разведнках и раскопках в Ковенской губернии // Записки Отделения русской и славянской археологии Русского археологического общества (СПб.). – 1913, т. 9, протоколы, c. 340.