|
Gimiau 1955 m. lapkričio 23 d. Pasvalio rajone, Kraštų kaime. 1974 m. baigiau Pabiržės vidurinę mokyklą ir be didesnių problemų įstojau į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Beje, nuo pat pirmųjų studijų metų siekiau tapti archeologu, nors iki studijų apie archeologiją mažai ką ir nutuokiau. Tam, manau, lemiamą įtaką padarė pirmoji archeologinė ekspedicija į Narkūnų piliakalnį šalia Utenos. Nežinau kas tuomet labiau paveikė – ar ekspedicijos vadovų habil. dr. R. Volkaitės–Kulikauskienės ir doc. dr. P. Kulikausko autoritetai, ar vos vienais metais vyresnio A. Luchtano žinios, ar puiki, ypač laisvalaikio, atmosfera. Atsimenu puikiai tik tai, kad per tyrimus gyvenvietėje teko kasti virš metro storio supiltinį molio sluoksnį, o kultūrinio sluoksnio taip ir nepasiekėme. Taip viskas prasidėjo.
Studijų metu parašiau porą darbų, kurie, manau, buvo neblogi. Dirbau su Užnemunės grublėtąja keramika, vėliau peršokau prie stiklo karolių. Beje, darbas apie karolius laimėjo prizinę vietą fakulteto mokslinėje konferencijoje. „Karoliai Lietuvoje I–XIII a.“ buvo ir baigiamojo darbo tema.
Po universiteto baigimo 1979 m. atvykau į Klaipėdą – tuometinį Paminklų konservavimo institutą ir pradėjau dirbti archeologu. Beje, pirma užduotis, kurią davė tuometinis archeologų grupės vadovas, dabartinis Klaipėdos universiteto rektorius prof. V.Žulkus, buvo užlipti ant pašiūrės stogo ir nufotografuoti perkasą Klaipėdos piliavietėje. Beje, tuomet buvo atkasta arbaletinių strėlių antgalių krūva. Vėliau prasidėjo pirmieji savarankiški tyrimai. Kažkodėl tai įsiminė Kintų bažnyčios XVIII a. bokšto atkasimas, jo istorinių šaltinių paieškos ir jų pagrindu parengta pirmoji mokslinė publikacija su bendraautoriumi V. Žulkumi (Atchitektūros paminklai, T. VII, 1982). Taip prasidėjęs archeologinis darbas tesiasi iki šiol.
Paminklų konservavimo instituto specifika vertė tyrinėti ne tik Klaipėdoje, bet ir Kretingoje, Palangoje, Šilutėje, Varniuose, Biržų pilyje. Visi objektai buvo įdomūs nors ir skirtingi. Visi jie davė stimulą publikuoti straipsnius. Iš visų tyrinėtų vietovių mažiausiai publikuoti Kretingos tyrimų rezultatai. Kiti objektai pastūmėjo rašyti straipsnius apie kurpių gaminius, koklius, krosnis, urbanistinę raidą, pilis ir pan. Iš viso per savo veiklos metus pavyko publikuoti apie 80 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose, parengti vieną monografiją, skirtą Varniams. Didžiuojuosi leidiniu „Lietuvos pilių archeologija“, kurio teko būti vienu iš sudarytojų. Pastarajame laikotarpyje daugiau dėmesio buvo skirta ankstyvųjų miestų genezės klausimams ir Žardės piliakalnio gyvenviečių tyrimams, kurie prasidėjo dar 1990 m. ir su pauzėmis tęsiami iki šiol.
Sukaupus pakankamai daug medžiagos, kilo mintis visą tai susisteminti. Taip apie 1987 metus istojau į SSSR MA Archeologijos institutą ir vadovaujamas prof. V. Sedovo pradėjau rengti disertaciją „Miestai Vakarų Lietuvoje XI–XVII a.“ Prasidėjus sąjūdžiui mano studijos aspirantūroje nutrūko, o jau parengtą disertaciją 1993 m. apgyniau Vilniaus universitete. Taigi, daugelį metų kaupta miestų archeologinė medžiaga buvo susisteminta disertacijos forma.
Mokslinė veikla pasireiškė ir skaitytais pranešimais įvairiose mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rusijoje, Latvijoje, Suomijoje, Lenkijoje. Pranešimuose daugiausia aptartos įvairios miestų genezės, materialinės kultūros temos.
Šiuo metu (nuo 1992 m.) dirbu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriumi ir Klaipėdos universitete, rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedroje docento pareigose (nuo 1993 m.).
Pastaraisiais metais aktyviai tenka dalyvauti ir skaityti pranešimus Baltijos regiono valstybių Jūrinio ir pakrančių kultūros paveldo darbo grupėje, paveldo klausimais organizuojamuose forumuose, kurie vyko Gdanske ir Helsinkyje.
Archeologinė patirtis labai pravertė kuriant naujas ekspozicijas Mažosios Lietuvos istorijos ir Klaipėdos pilies muziejuose. Čia veikia ekspozicijos „Vakarų baltų priešistorė“, „Klaipėdos pilis ir miestas XIII–XVII a.“. Tai archeologinės ekspozicijos, į kurias pateko ir mano paties tyrinėjimų metu atrasta medžiaga.
Klaipėdos universitete dėstau kelis Kultūros paveldo, architektūrinės raidos evoliucijos kursus. Lietuvos Dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje taip pat turiu kursą „Baltų kultūros bruožai“. Visuose šiuose kursuose archeologija užima svarbią vietą.
Keletas publikacijų, atspindinčių tyrinėjimų spektrą:
J. Genys, V. Žulkus Kintų bažnyčios archeologinių tyrinėjimų duomenys // Architektūros paminklai. V., 1982, VII. P. 45-50.
J. Genys Klaipėdos dekoratyvinės plokštės // Muziejai ir paminklai. V., 1983.5.P. 53-58.
J. Genys Varnių senkapiai.// Žemaičių praeitis. V.,1990.1. P. 65-76.
V. Žulkus, J.Genys Klaipėdos XV-XVII a. krosnys (Archeologiniai duomenys) // Muziejai ir paminklai.V., 1984.6.P.56-63.
J. Genys Klaipėdos kokliai ir jų gamyba XVI-XVII amžiuje // Architektūros paminklai. V., 1984. IX.P.43-53.
J. Genys Apie kuršių ir žemaičių gyvenviečių savitumus ankstyvaisiais viduramžiais //Pabaltijos gyvenvietės nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus. Vilnius,1992. P.62-65.
J. Genys Protomiestų kūrimasis kuršių, žemaičių žemėse (laiko problema) // Liaudies kultūra 1992. T.6. P.29-30.
J. Genys Protomiestų tipo gyvenvietės Vakarų Lietuvoje // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. Vilnius, 1994. P.80-88.
J. Genys Herbiniai Biržų kokliai //Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. Nr.1. P.96-101.
J. Genys Telšių raida iki XVIII a. pab. (pagal archeologinius duomenis) // Telšiai. V., 1994. P.26-36.
J. Genys Stages in the Early Development of the Lithuanian town // Archaelogy and history of the Middle Ages. 14. Colloquium XXVII. The Towns. Forly, 1996. P.75-88. (Archeologijos kongreso, vykusio Italijoje, leidinys).
J. Genys Pre-urban Settlements and their Systems of Fortification in Western Lithuania // Castella Maris Baltici II. Nykoping, 1996. P. 53-59.
J. Genys Trade routs and trade centres in Western Lithuania duering Early Middle ages // Archeologia Baltica. Vilnius, 1997. P. 141-154.
J. Genys Pre-urban settlements in Western Lithuania 10th-13th century // Hikuin. 25. (Town Archeology in the Skandinavia and Baltic Countries). Forlaget Hikuin, Moesgard, 1998. S.111-118.
Z. Genienė, J. Genys Varnių kunigų seminarija, Vilnius, 1999 (monografija, 240 psl.).
Lietuvos pilių archeologija. Leidėjai: Klaipėdos universiteto Vakarų baltų ir Prūsijos istorijos centras, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Kultūros paveldo centras. Klaipėda, 2001. Monografijos sudarytojai: J. Genys ,V. Žulkus.
J. Genys, E. Andrijauskas Zur Stadtenwicklung und Architektur Klaipėdas in der zweiten Halfte des 19. Jahrhunderts und im 20. Jahrhundert // Nordost-Archiv. Zeitschrift fur Regionalgeschichte. Im Wandel der Zeiten: Die Stadt Memel im 20. Jahrhundert. Neue Folge Band X/2001. Nordost-Institut Luneburg. S. 187-210.