|
Gimiau 1935 m. liepos 3 d. Skirsnemunėje. Baigiau Zarasų 1-ąją vidurinę mokyklą.
1959 m. baigiau Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakultetą.
1957–1959 m. dirbau Istorijos ir etnografijos muziejuje restauratoriumi. 1959–1965 m. – Restauracinių dirbtuvių vedėju.
1967 m. pradėjęs darbą Lietuvos istorijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, vėliau tęsiau veiklą vyriausiojo mokslinio bendradarbio pareigose.
1966 m. pradėjau tyrinėti Lietuvos kapinynus, senkapius, pagoniškų apeigų vietas. 1967 m. apgyniau daktaro disertaciją „Materialinė ir dvasinė XIV–XVII a. Lietuvos kaimo gyventojų kultūra“. 1993 m. už darbą „Lietuvių pagonybė ir jos reliktai XIII – XVI a.“ suteiktas humanitarinių mokslų habilituoto daktaro vardas.
1984–1989 m. dalyvavau tyrinėjant Vilniaus katedros požemius, 1988–2001 m. vadovavau Pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“ ir pradėjau, vykdžiau bei koordinavau tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje. Organizacinių sugebėjimų ir energijos dėka Vilniaus Žemutinėje pilyje buvo sukurta tinkama techninė bazė, suburtas kompetentingas specialistų kolektyvas. Pradėti didelės apimties archeologiniai, architektūriniai ir kiti kompleksiniai tyrimai, parengtos prielaidos Valdovų rūmų atkūrimui. Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrimų duomenys, atidengtos ankstyvosios Lietuvos mūro architektūrinės liekanos padarė perversmą vertinant Lietuvos kultūros ir meno istorijos raidą. Esu žinomas plastinės rekonstrukcijos specialistas, įsisavinęs dokumentinio portreto atkūrimo pagal kaukolę metodiką. Pirmasis Lietuvoje ėmiau kaupti antropologinę medžiagą, atkūriau per du šimtus grafinių ir daugiau kaip tris dešimtis skulptūrinių įvairių laikotarpių žmonių tipų ir istorinių asmenybių portretų (Barboros Radvilaitės, Kristijono Donelaičio, Pilypo Ruigio ir kt.). Esu vienas žinomiausių šios srities specialistų Baltijos jūros regione. 1990 m. buvau pakviestas į Estijos prezidento Konstantino Pätso palaikų paieškų ir grąžinimo į Tėvynę ekspediciją, o 2005 m. už svarų indėlį į ekspedicijos sėkmę Estijos prezidento buvau apdovanotas Marijos žemės kryžiaus ordinu. 1993 m. dalyvavau Latvijos prezidento Karlio Ulmanio kapo paieškų ekspedicijoje Turkmėnijoje, dirbau identifikuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto ir Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos palaikus Vilniaus katedroje. 1994 m. vadovavau Vilniaus Tuskulėnų dvaro parke palaidotų stalininio teroro aukų kapavietės tyrimuose bei, kartu su teismo medicinos ekspertais, ėmiausi aukų identifikavo.
Kita veikla
Dar 1966 m. susidomėjau kinu. Filmavau archeologinius paminklus, mokslines ekspedicijas, fiksavau tyrimus, kūriau dokumentines istorines apybraižas. Vėliau ėmiausi videofilmų. Dalis sukurtų filmų buvo rodyti per Lietuvos nacionalinę televiziją, įvairiuose kino mėgėjų festivaliuose, kultūros vakaruose. Per keturis dešimtmečius sukaupęs neįkainojamą kino dokumentikos archyvą, istorinės dokumentinės tematikos filmų scenaristo ir režisieriaus veiklą itin suintensyvinau pastaraisiais metais.
Daug metų buvau Kraštotyros draugijos visuomeninės sekcijos pirmininkas, paskaitininkas, kelių mokslinių tarybų narys. Esu parengęs ir išleidęs kelias monografijas, daugybę mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. 1994 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui – istorijai ir archeologijai, taip pat už mokslo propagavimą Lietuvos prezidento buvau apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio IV laipsnio Gedimino ordinu.
Mokslinė veikla atsispindi daugelyje monografijų, straipsnių rinkiniuose. Ypač reikšmingos yra Vilniaus Žemutinės pilies rūmų tyrimams skirtos knygos, kuriose pateikiami išsamūs ir detalūs archeologiniai tyrinėjimai.