|
Gimė 1852 m. Vokėje, mirė – 1901 m. Vilniuje, tikslesnė vieta ir data mums nežinoma.
Jaunystėje tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, leibgvardijos raitininkų pulko jaunesnysis poručikas.
1880 m. tapo IV Biržų majorato Astrave valdytoju, nes vyresnysis brolis, nesugebėjęs valdyti majorato, apsisprendė jo atsisakyti jaunesnio brolio naudai.
Vedęs su žmona kelerius metus gyveno Paryžiuje labai prabangiai, dalyvaudavo labdaros vakaruose Lambert rūmuose. Vilniuje įsigijo 1881 m. butą, bet grafienės geidė turėti prabangius reprezentacinius rūmus.
Buvo Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos pirmojo posėdžio vienas iš pirmųjų narių.
1884–1888 m. Tiškevičiai Neries krantinėje (dab. Žygimantų g. 1/8, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka) pasistatė naujus originalius, neturinčius analogų Vilniuje rūmus pagal Kiprijono Maciulevičiaus projektą. Jonas Tiškevičius atstatė Biržų alaus daryklą, nupirko naujų vokiškų įrengimų, samdė vokiečių aludarius. Apie 1899 m. sumanė Šleideriškio kaime pastatyti degtukų fabriką. Iš užsienio pakviesti inžinieriai statybos darbams, nupirktos mašinos degtukams gaminti. Bet, rusų inžinieriams išbrokavus statinius, Tiškevičius labai susikrimto, susirgo ir 1901 m. mirė.