|
Gimė 1901 m. lapkričio 19 d. Lvove, Ukrainoje, mirė 1974 m. gruodžio 14 d. Varšuvoje, Lenkijoje.
Menotyrininkas, etnologas, buvęs Varšuvos dailės akademijos profesorius, Etnografijos muziejaus direktorius.
1921-1923 m. studijavo Lvovo universitete architektūrą, 1923-1926 m. meno istoriją.
1931 m. apsigynėdaktaro disertaciją apie Lenkijos liaudies medžio drožybą.
Dirbo Lvovo Lubomirsko muziejaus asistentu, 1930-1935 metais buvo radinių restauravimo vadovas, atsakingas už radinių iš Liublino ir Vilniaus restauravimą.
1938 m. tapo Lvovo menų ir amatų muziejaus direktoriumi.
Po to, kai vokiečiai užėmė Lvovą, dirbo bibliotekininku, tarnavo armijoje, vėliau buvo lenkų armijos kareiviu, pasiekė, leitenanto laipsnį.
Po karo jis apsigyveno Varšuvoje, dirbo Varšuvos akademijoje profesoriumi, Istorijos katedros vadovu.
1946-1957 ir 1968-1971 m. Varšuvos dailės akademijos prorektorius.
1953-1961 m. taip pat dėstė meno istoriją Poznanės ir Varšuvos universitetuose.
Buvo daugelio mokslinių organizacijų, susijusių su meno istorija (taip pat ir tarptautinių) narys, pirmininkavo Dailės akademijos mokslų komitetui, buvo Dailės instituto Mokslo tarybos narys, daug metų buvo Dailės istorikų asociacijos prezidentu.
Parašė per 200 mokslinių straipsnių, keletą knygų.
Tyrinėjo Vilniaus Žemutinę pilį, 1936 m. konservavo radinius iš Vilniaus Aukštutinės pilies.
Svarbesnės publikacijos
Piwocki K. Korona miasta Wilna. Prace konserwatorskie na Zamku Górnym w Wilnie // Kurjer Wileński. – 1936, liep. 1, p. 3-4.
Piwocki K. Nasze malarstwo ludowe, “Arkady”, R. 1, 1935 nr 8.
Piwocki K. Nieznana kolekcja drzeworytów ludowych, “Arkady” R. 3, 1937 nr 8.
Piwocki K. Próba definicji kilku pojęć, “Polska Sztuka Ludowa” R. 7, 1953, nr 6.
Piwocki K. Pojęcie sztuki ludowej, “Polska Sztuka Ludowa” R. 1, 1957 nr 1/2.
Piwocki K. Stan badań nad grafiką, malarstwem i rzeźbą, “Polska Sztuka Ludowa”, R. 18, 1964, nr. 4.
Piwocki K. Sztuka ludowa w XIX-XX w., [w:] Historia sztuki polskiej w zarysie, t. 3, Kraków 1965.
Piwocki K. Niektóre zagadnienia teorii sztuki ludowej, “Studia Estetyczne”, T. 3, 1966.
Piwocki K. Podnieta i realizacja, [w:] Sztuka i historia, Warszawa 1966.
Piwocki K. Sztuka ludowa w nauce o sztuce, “Lud”, t. 51, cz. II, s. 359-389.
Piwocki K. Stylu w sztuce także ludowej, “Polska Sztuka Ludowa”, R. 26, 1972, nr 3.
Piwocki K. Uwagi o zagadnieniu tak zwanej współczesnej sztuki ludowej, “Polska Sztuka Ludowa”, R. 29, 1975, nr 3.
Piwocki K. Piwocki K. Rzeźba ludowa, “Polska Sztuka Ludowa”, R. 30, 1976, nr 3/4.
Piwocki K. Drzeworyt ludowy w Polsce (1934).
Piwocki K. O historycznej genezie polskiej sztuki ludowej (1953).
Piwocki K. Pierwsza nowoczesna teoria sztuki (1970).
Piwocki K. Sztuka żywa, szkice z teorii i metodyki sztuki (1970).
Piwocki K. Zagadnienia genezy i rozwoju polskiej grafiki ludowej (1970).