dr. Gediminas Petrauskas

2005 m. baigęs Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą (dabar Jono Basanavičiaus gimnazija), studijavo archeologiją Vilniaus universitete. 2009 m. įgijo bakalauro, 2011 m. – magistro kvalifikacinį laipsnį (cum laude diplomas). 2011–2017 m. studijavo jungtinėje Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūroje. 2017 m. rugsėjo 8 d. apgynė daktaro disertaciją „Laidosena viduramžių Lietuvoje: mirusiųjų deginimo paprotys“ (mokslinis vadovas prof. dr. Albinas Kuncevičius).

2014 m. stažavosi Tartu universiteto Istorijos ir archeologijos institute Estijoje, 2016 m. – Baltarusijos Nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institute, 2023 m. – Londono universiteto koledže Jungtinėje Karalystėje. 2022 m. baigė Utrechto universiteto Nyderlanduose vasaros mokyklos kursus. 2006 ir 2007 m. dalyvavo archeologiniuose tyrimuose Lenkijoje, 2007 ir 2008 m. – Ukrainoje, 2009 m. – Latvijoje, 2021 m. – Suomijoje, 2022 m. – Čekijoje ir Prancūzijoje.

2008 m. dirbo Kaišiadorių muziejuje muziejininku, nuo 2008 m. iki dabar – Lietuvos nacionaliniame muziejuje muziejininku, vyresn. muziejininku, Archeologijos skyriaus vedėju, vyresn. rinkinio kuratoriumi. 2019–2022 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, nuo 2021 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.

Mokslo studijos „Partizanų bunkeris Daugėliškių miške: kompleksinių tyrimų studija ir šaltiniai“ (2017) bendraautoris, apie 30 mokslo straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis autorius ir bendraautoris. Mokslinius pranešimus skaitė apie 40 nacionalinių, regioninių, tarptautinių mokslinių konferencijų ir seminarų-dirbtuvių Čekijoje, Danijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. 2021 m. kviestinis Vakarų Bohemijos universiteto Čekijoje ir 2023 m. Londono universiteto koledžo lektorius. Nuo 2018 m. tęstinės nacionalinės mokslinės konferencijos Marijos Gimbutienės skaitymai organizatorius.

Nuo 2024 m. Klaipėdos universitete dėsto Naujausių laikų kovų istorijos ir archeologijos kursą (archeologijos ir istorijos bakalauro studijos). Nuo 2025 m. vienas iš viduramžių archeologijos kurso dėstytojų (archeologijos ir istorijos bakalauro studijos).

Informatyviausios 2015 m. archeologinių tyrimų ataskaitos autorius (Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos apdovanojimas). 2017 m. kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologais už 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikų suradimą ir tyrimų sklaidą išrinktas Lietuvos metų archeologu (Lietuvos archeologijos draugijos apdovanojimas).

Moksliniai interesai

Lietuvos partizaninio karo archeologija, naujausiųjų laikų konfliktų archeologija, mirusiųjų deginimas viduramžių Lietuvoje, laidojimo papročiai.

Tyrinėti objektai

Lietuvos partizanų bunkeris Kuršų kaime (Telšių r.) (2024 m.), partizanų „pašto dėžutė“ Pagrūbio miške (Rokiškio r.) (2023 m.), Lietuvos laisvės armijos Vanagų šaudymo pratybų vieta Plokštinės miške (Plungės r.) (2019–2020 m.), Dulgininkų miško partizanų stovyklavietė (Druskininkų sav., Lazdijų r.) (2017 m.), Užpelkių miško kautynių vieta (Radviliškio r.) (2016–2017 m.), partizanų ryšininkų Sajų sodyba Balandiškyje (Radviliškio r.) (2012–2013 m.), partizanų bunkeris Daugėliškių miške (Raseinių r.) (2010 m.). Lietuvos partizanų bunkerio Pamedžių (Montvidinės) miške (Plungės r.) (2018 m.), žeminių Žadeikių miške (Pasvalio r.) (2019 m.), Legečių miške (Radviliškio r.) (2018–2019 m.), Blinstrubiškių miške (Raseinių r.) (2017 m.) aplinka.

Lietuvos partizanų palaikų paieškos Kovaičiuose (Kaišiadorių r.) (2024 m.), Austakynėje (Pasvalio r.) (2023 m.), Varniuose (Telšių r.) (2023 m.), Darvydų miške (Širvintų r.) (2022 m.), Alytaus šile (Alytaus r.) (2012, 2024 m.). Antrojo pasaulinio ir Lietuvos partizaninio karo vietų žvalgymai Jurbarko (2017–2018, 2020 m.), Raseinių (2017 m.), Širvintų (2017 m.), Kelmės (2016 m.) ir Radviliškio (2014–2019 m.) rajonuose.

Pašulniškių (Vilniaus r.) (2024 m.), Vilūnų (Kaišiadorių r.) (2020 m.), Vegerių I, II ir III (Akmenės r.) (2018, 2020, 2022 m.), Suginčių (Akmenės r.) (2017 m.), Meškučių (Kaišiadorių r.) (2014–2015 m.), Bedugnės (Trakų r.) (2012, 2018–2019 m.) kapinynai, spėjama laidojimo vieta Alytaus šile (Alytaus r.) (2012 m.). Archeologijos ir mitologijos paminklų žvalgymai Šiaulių (2019 m.), Anykščių (2018–2019 m.), Ukmergės (2018–2019 m.), Mažeikių (2018 m.), Akmenės (2017–2019, 2023 m.), Molėtų (2017–2018 m.), Kaišiadorių (2015 m.), Kelmės (2017 m.), Raseinių (2017 m.) ir Radviliškio (2015, 2017–2019 m.) rajonuose.

Guntulių kapinyno (Zarasų r.) (2025 m.), Raišių lobio radimvietės (Vilniaus r.) (2021 m.), spėjamos Lietuvos šaulių sąjungos archyvo užkasimo vietos (Akmenės r.) (2021 m.), 1863–1864 m. sukilėlių palaikų užkasimo vietos Vilniaus Gedimino pilies kalne (2017–2019 m.), Lietuvos partizanų bunkerio Pagrendos miške (Elektrėnų sav.) (2013 m.) ir Lietuvos partizanų palaikų paieškų Alytaus šile (Alytaus r.) (2011 m.) tyrimų grupės narys.

Moksliniai projektai

2021–2023 m. podoktorantūros tiriamojo projekto „Lietuvos partizaninio karo archeologija: tyrimų kryptys, metodai ir teorinės apibrėžtys“ vykdytojas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute (finansuota Lietuvos mokslo tarybos pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą).

2019–2022 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinio projekto „I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socioekonominės raidos kontekste (LYDINIAI)“ vykdytojas (vadovė doc. dr. Audronė Bliujienė) (finansuota Lietuvos mokslo tarybos pagal mokslininkų grupių priemonę).

2018–2020 m. VšĮ Prigimtinės kultūros instituto projekto „Bedugnės kapinynas: viduramžių Lietuvos valstybės paieškos“ vadovas (finansuota Vasario 16-osios fondo).

Publikacijos

Mokslo studijos

1. Petrauskienė, A., Petrauskas, G., Vaitkevičius, V. Partizanų bunkeris Daugėliškių miške: kompleksinių tyrimų studija ir šaltiniai. Raseiniai, 2017.

 

Mokslo straipsniai

1. Petrauskas, G. Archeologijos ir mitologijos atspindžiai Pikelių apylinkėse. In H. Vitkus, sud. Atrastas ir atrandamas Pikelių krašto paveldas. Klaipėda, 2025, p. 13–50.
2. Vaičiulis, F., Petrauskas, G. Naujų archeologijos ir mitologijos paminklų paieška Pasvalio rajone: archyvinių, kartografinių ir skaitmeninio reljefo modelio analizė. In Mokslo vasara su LMT, 2025 metai: studentų vasaros mokslinės praktikos rezultatai. Vilnius, 2025, p. 560–562.
3. Bliujienė, A., Vybernaitė-Lubienė, I., Biveinytė, V., Pudžaitis, V., Babenskas, E., Petrauskas, G. Lead isotopes in the context of the provenance of copper alloys and mutability processes in Lithuania from the second half of the 1st century to the 13th century AD. Archaeologia Baltica, 2024, vol. 31, pp. 98–126.
4. Petrauskas, G. The archaeology and heritage of the First World War and the Wars of Independence in Lithuania: the state of research and future prospects. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2024, vol. 45, pp. 239–286.
5. Petrauskas, G. Vadaksties-Miežupio mikroregionas, arba žvilgsnis į dar nepažintą Žiemgalos dalį. In G. Zabiela, sud. Prakalbinta priešistorė: leidinys, skirtas Audronės Bliujienės sukakčiai. Klaipėda, 2024, p. 44–67.
6. Petrauskas, G., Muradian, L., Kurilienė, A. Archaeology of modern conflict and heritage legislation in Lithuania during thirty years of restored independence. Internet Archaeology, 2024, vol. 66. DOI: https://doi.org/10.11141/ia.66.13.
7. Bagdzevičienė, J., Pudžaitis, V., Bliujienė, A., Petrauskas, G. Technological investigations of an early 3rd century enamel-decorated drinking horn handle from Maudžiorai cemetery in western Lithuania. Journal of Archaeological Science: Reports, 2023, vol. 48, Art. No. 103915.
8. Bliujienė, A., Jatautis, Š., Suzdalev, S., Petrauskas, G. Analysis of cultural heritage reference materials by portable and energy dispersive X-ray fluorescence measuring methods: results reliability assessment. Archaeologia Baltica, 2023, vol. 30, pp. 6–40.
9. Petrauskas, G. Landscape of resistance. Traces of the military training of the Lithuanian Liberation Army in Plokštinė forest, Samogitia, northwestern Lithuania. Archaeologia Polona, 2023, vol. 61, pp. 289–313.
10. Bliujienė, A., Peseckas, K., Šapolaitė, J., Ežerinskis, Ž., Bagdzevičienė, J., Babenskas, E., Taraškevičius, R., Suzdalev, S., Vybernaitė-Lubienė, I., Pabedinskas, A., Butkus, L., Petrauskas, G. Manufacture of the well-known central and northeastern European eye fibulae: previously unknown tricks of the trade. Radiocarbon, 2021, vol. 63, no. 5, pp. 1369–1386.
11. Bliujienė, A., Petrauskas, G., Bagdzevičienė, J., Babenskas, E., Rimkus, T. Essential changes in the composition of copper alloys reveal technological diversities in the transition from the Earliest Iron Age to the Early Roman Period in Lithuania. Archaeologia Baltica, 2021, vol. 28, pp. 39–62.
12. Petrauskas, G., Grižas, G. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologinės ekspedicijos: istorija, dabartis ir didžiausi atradimai. In S. Bagužaitė-Talačkienė, sud. XXIV mokslinė konferencija Archeologinis paveldas Lietuvos muziejų rinkiniuose (Lietuvos muziejų rinkiniai, t. 20). Vilnius, 2021, p. 10–27.
13. Bagdzevičienė, J., Bliujienė, A., Babenskas, E., Petrauskas, G., Suzdalev, S., Taraškevičius, R., Vybernaitė-Lubienė, I. Vario lydinių archeometriniai tyrimai: naujos metodologinės įžvalgos. In Z. R. Gasiūnaitė, R. Milerienė, red. 13-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija Jūros ir krantų tyrimai 2020: konferencijos medžiaga. Klaipėda, 2020, p. 13–16.
14. Bliujienė, A., Petrauskas, G., Bagdzevičienė, J., Suzdalev, S., Babenskas, E. Early Roman Iron Age jewellery in the northern Barbaricum: between stylistic and technological simplicity and luxury. In M. Ramírez Galán, R. Sandifer Bard, eds. Studies in Archaeometry: Proceedings of the Archaeometry Symposium at NORM 2019, June 16–19, Portland, Oregon, Portland State University. Dedicated to the Rev. H. Richard Rutherford, C.S.C., Ph.D. Oxford, 2020, pp. 175–217.
15. Petrauskas, G. Lietuvos partizaninio karo archeologijos dešimtmetis: tyrimų kryptys ir ateities perspektyvos. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2020, t. XL, p. 97–139.
16. Petrauskas, G. Mirusiųjų deginimas Lietuvos krikšto išvakarėse: ugnis, vanduo ir pomirtinio gyvenimo sampratos atspindžiai = Cremation of the deceased on the eve of Lithuania’s baptism: reflections of fire, water and the concept of the afterlife. In P. Bugys, E. Zaveckienė, S. Venckūnienė, sud. Kariauti pratusi tauta: lietuvių karinis elitas XIII–XIV a. = A nation skilled in war: the Lithuanian military elite in the 13th–14th centuries (Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, t. XXIV). Vilnius, 2020, p. 26–43.
17. Petrauskas, G., Petrauskienė, A. Archaeology of the Lithuanian partisan war: case of the partisan bunker ir Daugėliškiai forest. In J. Symonds, P. Vařeka, eds. Archaeologies of totalitarianism, authoritarianism, and repression: dark modernities. Cham, 2020, pp. 149–170.
18. Petrauskas, G., Ivanovaitė, L. Investigating bunkers: Lithuanian partisans, archaeology and excavation in Pagrenda forest. Europa Orientalis. Studia z Dziejów Europy Wschodniej i Państw Bałtyckich, 2019, t. 10, pp. 179–205.
19. Petrauskas, G., Petrauskienė, A. Blinstrubiškių miško partizanai: istorija, archeologija ir paveldosauga. In A. Astramskas, D. Juzėnas, sud. Iš Panevėžio praeities: miško broliai. XX konferencijos pranešimai. Panevėžys, 2018, p. 54–72.
20. Petrauskas, G., Petrauskienė, A., Vaitkevičius, V. Archaeology of modern conflict: the war after the war in Lithuania and battle of Užpelkiai forest, 1949. In N. Moreira, M. Derderian, A. Bissonnette, eds. Fields of Conflict Conference 2018 Pequot Museum. Conference Proceedings, vol. 3. Mashantucket, CT, 2018, pp. 4–19.
21. Petrauskas, G., Petrauskienė, A., Vaitkevičius, V. Iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio istorijos: 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miško kautynės. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2018, vol. XXXVI, p. 151–174.
22. Petrauskas, G. Mirusiųjų deginimo paprotys viduramžių Lietuvoje: kompleksinis požiūris į XIII–XIV a. degintinius kapinynus. Lietuvos archeologija, 2017, t. 43, p. 175–216.
23. Petrauskas, G. The last pagan burials. In G. Zabiela, Z. Baubonis, E. Marcinkevičiūtė, eds. A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania. Vilnius, 2016, pp. 418–429.
24. Petrauskas, G. Prie Lietuvos valstybės susidarymo klausimo sugrįžtant: laidojimo papročių aspektas. Res Humanitariae, 2015, t. XVII, p. 114–136.
25. Petrauskas, G. Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje. Istoriografinis aspektas. Archaeologia Lituana, 2014, t. 15, p. 75–92.
26. Petrauskienė, A., Petrauskas, G. Naujausiųjų laikų konfliktų archeologija: Lietuvos partizaninio karo tyrimų atvejis. Lietuvos archeologija, 2014, t. 40, p. 221–253.
27. Petrauskas, G., Vaitkevičius, V. Archeologinių sluoksnių plovimas Lietuvoje ir Bajorų archeologinės ekspedicijos patirtis. Lietuvos archeologija, 2013, t. 39, p. 235–254.
28. Petrauskas, G., Vaitkevičius, V. Kompleksiniai Sajų sodybos Balandiškyje tyrimai. Gimtasai kraštas, 2013, t. 6, p. 94–100.
29. Čepulytė, A., Petrauskas, G. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo bunkerio archeologiniai tyrimai Daugėliškių miške. Genocidas ir rezistencija, 2011, t. 2 (30), p. 165–172.

 

Šaltinių publikacijos

1. Bugys, P., Petrauskas, G., Venckūnienė, S., Zaveckienė, E. Katalogas = Catalogue. In P. Bugys, E. Zaveckienė, S. Venckūnienė, sud. Kariauti pratusi tauta: lietuvių karinis elitas XIII–XIV a. = A nation skilled in war: the Lithuanian military elite in the 13th–14th centuries (Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, t. XXIV). Vilnius, 2020, p. 56–285.
2. Bliujienė, A., Budvydas, U., Butkus, D., Jahn, C., Masiulienė, I., Nabažaitė, R., Papariga, D., Petrauskas, G., Songailaitė, R., Užgalis, M. Katalogas = Catalogue. In A. Bliujienė, sud. Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus = The Klaipėda (Memel) region: from origins to the 17th century. Klaipėda, 2018, p. 306–407.

 

Straipsniai kultūros leidiniuose

1. Petrauskienė, A., Petrauskas, G. Kai miškas tampa namais. Iliustruotoji istorija, 2019, nr. 12, p. 24–33.
2. Petrauskas, G. Senųjų Trakų archeologija arba ką apie Vytauto Didžiojo gimtinę žinome iš archeologijos šaltinių. Trakų žemė, 2017, nr. 2, p. 6.
3. Čepulytė, A., Petrauskas, G. Archeologiniai partizanų bunkerių tyrimai: naujo lūžio pradžia? In R. Baltutis, sud. Sibiro Alma Mater. Ave, vita! …Būk sveikas, gyvenime! Šiauliai, 2012, p. 182–191.

 

Informaciniai tekstai

1. Petrauskas, G., Petrauskienė, A. 12-oji šiuolaikinės ir istorinės teorinės archeologijos konferencija „Tamsieji naujausieji laikai: totalitarizmo, autoritarizmo ir represijų archeologija“. Lietuvos archeologija, 2015, t. 41, p. 197–201.
2. Petrauskas, G. Tarptautinė konferencija „Povandeninė archeologija Baltijos regione: iššūkiai ir perspektyvos“. Lietuvos archeologija, 2010, t. 36, p. 284–285.

 

Kita veikla

Nuo 2009 m. Lietuvos archeologijos draugijos, nuo 2011 m. Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio (2018–2020 m. Tarybos narys), nuo 2015 m. (su pertraukomis) – Europos archeologų asociacijos (European Association of Archaeologists), 2022 m. – Pasaulio archeologijos kongreso (World Archaeological Congress) narys. 2019–2025 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos IV nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, nuo 2023 m. – mokslinio informacinio leidinio „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ redakcinės kolegijos narys. Nuo 2025 m. – Lietuvos šaulių sąjungos narys.

 

Pomėgiai

Kelionės, žygiai, dviračiai, bėgimas.