|
Gimiau 1946 m. gegužės 1 d. Veisiejuose, Lazdijų rajone. 1963 m. baigiau Kapčiamiesčio vidurinę mokyklą Lazdijų rajone ir tais pačiais metais įstojau į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1967 m. pradėjau dirbti Kultūros ministerijos Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje archeologijos grupės vyr. moksliniu bendradarbiu. 1977–1984 m. Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje dirbau Archeologijos paminklų skyriaus viršininku. 1984 m. gruodžio 22 d. perkėlimo tvarka buvau pervestas dirbti vyr. moksliniu bendradarbiu į Šiaulių „Aušros“ muziejų.
1990 m. sukūrus naujas paveldosaugos struktūras, buvau perkeltas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos Šiaulių apygardą dirbti vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi. 1995 m. reorganizavus Kultūros paveldo inspekciją į Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentą, dirbau šio departamento Šiaulių teritorinio padalinio konservatoriumi, o nuo 1997 m. paskirtas padalinio viršininku.
Šiuo metu dirbu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėju.
2005 m. už darbą paveldosaugoje ir visuomeninę veiklą šioje srityje buvo paskirta Šiaulių „Aušros“ muziejaus įsteigta P. Bugailiškio premija.
Tyrinėti ir žvalgyti archeologijos objektai
1967–1989 m. tyrinėti archeologijos paminklai:
Girkalių senkapis (Kretingos r.), Šventosios akmens amžiaus stovyklos (Palangos miestas), Kaukų piliakalnis (Alytaus r.), Kumelionių piliakalnis ir senovės gyvenvietė, Meškučių piliakalnis (Marijampolės r.), Imbarės piliakalnis ir senovės gyvenvietės (Kretingos r.), Bražuolės piliakalnis (Trakų r.), Papelkių (Vizdergių) pilkapiai ir senkapis, Lieporių senkapis (Šiaulių r.), Spitrėnų piliakalnis (Utenos r.), Stungių senkapis (Joniškio r.).
1967–1989 m. dalyvavau Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos organizuotose žvalgomosiose archeologinėse ekspedicijose (žvalgyti visi respublikos rajonai) archeologijos paminklų apskaitos, paminklų sąrašų tikslinimo reikalais. Ekspedicijų metu išaiškinti 600 nauji archeologijos paminklai, kurie įrašyti į saugomų kultūros paminklų sąrašus.
1970–1984 m. kartu su Respublikiniu žemėtvarkos projektavimo institutu kartografavau archeologijos paminklus, rengiant kartografinę medžiagą „Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros paminklams“ (šiuo laikotarpiu buvo kartografuota apie 80% Lietuvos teritorijos).
1991 m. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro ekspedicijos metu dalyvavau išaiškinant ir nustatant Akmenės ir Šiaulių rajonuose kultūros vertybes ir jų teritorijas.
Archeologinių tyrimų ir archeologijos paveldo sklaida
1967–1972 m. rengiau „Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą“ – respublikinės ir vietinės reikšmės archeologijos paminklų kartoteką.
1972–1982 m. dirbau rengiant „Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąrašo“ tęsinius – pildžiau respublikinės ir vietinės reikšmės archeologijos paminklų kartoteką, tikslinau ir rengiau sąrašus.
Bendradarbiavau rengiant „Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvado“ II tomą (straipsniai apie Rytų Lietuvos archeologijos paminklus).
1976–1984 m. dirbau metodinį darbą kvalifikacijos kėlimo seminaruose, Kultūros ministerijos organizuotose Respublikos paminklotvarkos darbuotojams Prienuose, Pakruojyje, Šiauliuose, Kretingoje, Radviliškyje, Anykščiuose, Tauragėje (paskaitos skaitytos archeologijos paminklų apskaitos, teritorijų ir apsaugos zonų nustatymo, tvarkymo klausimais).
1993 m. Šiaulių mieste ir rajone kartu su kitais specialistais vykdžiau architektūros, archeologijos (piliakalnių) paminklų aerofotofiksaciją.
Paveldosaugos darbai
1968–1970 m. kartu su kitais specialistais rengiau Lietuvos gamtos, istorijos ir kultūros paminklų kartografavimo metodiką.
1980 m. kartu su Respublikiniu žemėtvarkos projektavimo institutu parengiau „Kapinių apskaitos ir kartografavimo darbų nurodymus“.
1970–1975 m. dirbau rengiant archeologijos paminklų teritorijų ir apsaugos zonų nustatymo metodiką (teritorijų ir apsaugos zonų planų sudarymas, teritorijų ir apsaugos zonų režimų nustatymas ir fiksavimas aktuose).
1970–1984 m. dirbau archeologijos paminklų teritorijų ir apsaugos zonų nustatymo darbe (nustatytos teritorijos daugiau nei 1000 archeologijos paminklams).
1980–1984 m. dirbau Lietuvos Vyriausybės komisijose, vertinusiose paminklotvarkos darbuotojų darbų kokybę bei kultūros paminklų būklę Švenčionių, Kėdainių ir kt. rajonuose.
Rengiau eroduojamų piliakalnių šlaitų tvarkymo metodiką. Dalyvavau piliakalnių tvarkymo darbų projektų ir atliktų darbų priėmimo ir įvertinimo darbe šiuose objektuose: Gandingos piliakalnis (Plungės r.), Skomantų piliakalnis (Klaipėdos r.), Kernavės piliakalnis (Širvintų r.), Apuolės piliakalnis (Skuodo r.), Bražuolės piliakalnis (Trakų r.), Merkinės piliakalnis (Varėnos r.), Gudelių piliakalnis (Kelmės r.), Kubilių piliakalnis (Kelmės r.), Rekčių piliakalnio ir Kasčiukų I Pasaulinio karo karių kapų (Šiaulių r.) ir kt.).
1994–1996 m. kartu su kitais specialistais atlikau Ventos–Dubysos kanalo XIX a. I pusės inžinerinio hidrotechninio statinio Šiaulių ir Kelmės rajonuose tyrimų ir inventorizavimo darbus.
1995 m. kartu su kitais specialistais atlikau Šiaulių rajone esančių 23 buvusių dvarų sodybų inventorizaciją, būklės įvertinimą fotofiksaciją.
1995 m. išaiškinau ir patikslinau Lašmenpamūšio buvusio dvaro sodybos (Pakruojo r.), Viekšnių vandens malūno (Akmenės r.), Tytuvėnų vienuolyno, Kelmės vandens malūno, Kelmės kirchės teritorijas ir apsaugos zonas.
1995 m. dalyvavau įvertinant ir priimant restauracijos ir tvarkymo darbus šiuose objektuose: Senosios Žagarės bažnyčios restauraciją, Rekčių piliakalnio eroduojamo šlaito tvarkymo darbus, Linkuvos karmelitų vienuolyno restauracijos I etapo darbus, Verpenos bažnyčios (Kelmės r.) restauracijos darbus, Gudelių piliakalnio I etapo šlaitų stabilizacijos darbus, Viekšnių vaistinės restauracijos darbus, Kasčiukų I Pasaulinio karo vokiečių karių kapų rekonstrukcijos darbus, Linkaučių koplyčios avarinės būklės likvidavimo darbus.
1995 m. dalyvavau Šiaulių apskrities archeologijos paminklų teritorijose esančių namų valdų įvertinimo ir ištyrimo programos rengime.