2005 metų archeologo titulas vienbalsiai teko iki šiol didžiausios ir sunkiausios lietuvių archeologų knygos – Lietuvos piliakalnių atlaso (Vilnius, 2005, t. 1–3) – autoriams Zenonui Bauboniui ir dr. Gintautui Zabielai. Du archeologai suvienijo jėgas dėl piliakalnių, kurie jau daug metų dominavo jų profesinėje veikloje ir gyvenime. Pirmasis – gamtos jėgų ardomų piliakalnių gelbėjimo ir tvarkymo iniciatorius, antrasis – jų tyrinėtojas, turintis visą šiam darbui deramą patirtį ir pavydėtiną atkaklumą.
G. Zabielai piliakalniai – priešistorinės ir ankstyvųjų istorinių laikų Lietuvos kultūros ašis. Tai geriausiai pažįstamas Brūkšniuotosios keramikos kultūros gyvenviečių tipas, lietuvių medinių pilių vietos ir viduramžių dvarų ištakos. Turint omenyje, jog piliakalniai yra visuomenėje geriausiai žinoma archeologijos paveldo dalis, nuodugnus ir visapusiškas jų pažinimas buvo ir yra laikytinas vienu iš svarbiausių mūsų archeologijos uždavinių.
Lietuvos piliakalnių atlasas nėra pirmasis bandymas į vieną vietą surinkti tai, ką tyrėjams iki šiol pavyko sužinoti apie piliakalnius. Tačiau šiandien jis užima išsamiausio ir kokybiškiausio atlaso vietą. Tekstais, brėžiniais, piešiniais, nuotraukomis ir schemomis jame pristatomi 825 piliakalniai, suskirstyti į grupes pagal administracinę priklausomybę. Visos šios vietos ir dar daugelis kitų, kuriose piliakalnių nerasta, autorių buvo išžvalgytos per rekordiškai trumpą laikotarpį nuo 2003 m. rudens iki 2004 m. žiemos.
Idėja atnaujinti visus sovietmečiu išleistus Lietuvos archeologijos atlaso (Vilnius, 1974–1979, t. 1–4) tomus, įskaitant ir skirtąjį piliakalniams, nėra nauja. Specialistų rate ši mintis pastarąjį dešimtmetį kyla periodiškai.
Tačiau Z. Baubonis ir G. Zabiela, palaikomi Krašto apsaugos ministerijos, Kultūros paveldo apsaugos departamento ir viešos įstaigos Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, nuo žodžių perėjo prie darbų.
Projekto eiga, o svarbiausia, jo rezultatas rodo, kiek daug gali nuveikti du žmonės! Z. Bauboniui ir G. Zabielai, regis, nebuvo kliūčių, kurių jie neįveiktų ir ribų, kurių jie neįstengtų peržengti, apimti Lietuvos piliakalnių atlaso idėjos.
2006 m. pasirodė internetinė duomenų bazė Lietuvos piliakalniai, leidusi susipažinti su Z. Baubonio ir G. Zabielos surinkta informacija apie piliakalnius dar platesniam besidominčiųjų piliakalniais ratui.