Nuo archeologinių tyrimų iki pranešimo ar straipsnio – ilgas kelias. Dar sunkiau profesinę kalbą paversti aiškiu, kiekvienam suprantamu tekstu, o apie mokslinių tyrimų rezultatus kalbėti priimtina forma ir būdu. Dr. Vykintas Vaitkevičius nėra vienintelis, kuris dėjo ir deda pastangas sumažinti atotrūkį tarp archeologijos ir visuomenės, tačiau pastarąjį dešimtmetį ši jo veikla buvo ir kryptinga, ir svari. Ji neliko nepastebėta Lietuvos archeologijos draugijos narių, kurie 2008 metų archeologo titulą V.Vaitkevičiui skyrė už nuolatinę archeologijos mokslo sklaidą ir populiarinimą.
Archeologijos sklaida V. Vaitkevičiaus veikloje atrodo pati yra… išsiskleidusi. Jos kupini daugelis projektų ir iniciatyvų, apimančių internetinę erdvę (Aruodų sistema), paskaitas (M. Gimbutienės skaitymai ir Baltų archeologijos kursas), ekskursijas ir leidinius (Įdomiausių vietų projektas), žvalgomąsias ir tiriamąsias ekspedicijas, darbą ant žemės ir vandenyje (Neries, Bajorų ir Kukaveičio ekspedicijos).
Viena vertus, archeologija V. Vaitkevičiui visuomet reiškė daugiau nei metodą ar mokslą, suvaržytą kitų disciplinų ribos. Archeologija – tai nepamatuojamai platus ir gilus tyrimų laukas, arba idėja, kuri jį lydi kasinėjant, žvalgant, bendraujant su pateikėjais, tarpdalykiniuose projektuose ir, kas nemažiau svarbu, viešoje erdvėje, kuomet visasdėmesys yra telkiamas į lietuvių archeologiją. Tuomet nesvarbu, ar rankose atsidurs archeologinis radinys, ar tai bus vien mintis apie jo simbolinę reikšmę.
Antra vertus, archeologija V. Vaitkevičiaus veikloje niekuomet neatrodė kaip sena ir tolima praeitis. Apie praeitį parašyti tekstai ar perskaityti pranešimai visuomet turėjo kažko, kas archeologiją tampriausiais ryšiais siejo su dabartimi, modernia krašto kultūra ir žmogumi.