|
Gimė 1818 m. Slivine (dabar Baltarusija, Mogiliovo sr.), mirė 1886 m. Krokuvoje, palaidotas Krokuvos kapinėse.
1832 m. įstojo į Mogiliovo gimnaziją, baigė tris klases.
1834 m. įstojo į Vilniaus antrąją gimnaziją, kurią baigė 1838 m.
Dirbo Vilniaus iždo rūmuose, nuo 1894 m. Vilniaus gubernijos Statistikos komitete kanceliarijos viršininku.
Dirbdamas Statistikos komitete susidomėjo Lietuvos istoriją ir archeologija.
1850-1854 m. redagavo rusų kalba leidžiamą „Vilniaus gubernijos informacijos knygelę“, čia paskelbė daug staripsnių apie Lietuvos istoriją ir archeologiją bei etnografjią ir tautosaką.
1843-1863 m. Vilniuje leido nemažai leidinukų, susijusių su tautosaka, etnografija, archeologija, statistika bei istorija, kurių pavadinimai dažnai keisdavosi dėl carinės cenzūros draudimų.
1859-1867 m. Vilniuje turėjo savo spaustuvę, kur išleido apie 120 įvarių mokslinių interesų (tautosaka, etnografija, archeologija, statistika, istorija, visuomenės mintis, rusų literatūros kritika) knygų.
Nuo 1850 m. siuntė daugiausia straipsnių į Peterburgo žurnalus apie archeologinius darbus.
1859 m. pab. – 1865 m. dirbo „Kurier Wilenski“ ir „Wilenskij Westnik“ redaktoriumi, jų leidybai subūrė žymius krašto mokslininkus, literatus.
1867 m. iš Vilniaus, kur jam nebuvo sąlygų leisti laikraščius bei juos spausdintis, išvyko į Peerburgą, vėliau – į Krokuvą, kur pradėjo dirbti Mokslų Akademijoje.
Išvykęs iš Lietuvos vykdė aktyvius kasinėjimus Ukrainoje ir Lenkijoje. Galicijoje 1876 m. jis pirmasis aptiko neolitinius griautinius kapus.
Kasinėjimų metodai pasižymėjo sistemingumu ir planingumu. Gana detaliai aprašė kasinėjimų rezultatus, tobulino pilkapių kasinėjimo metodiką, daug dėmėsio skyrė radinių radimo aplinkybėms.
Tyrinėjimai
XIX a. vid. kasinėjo Paparčių degintinį kapinyną (Kaišiadorių r.), Markučiuose (Vilniuje),Veršupkoje (Vilniuje), Drucminių pilkapyne (Varėnos r.), Švento miške (Švenčionių r.), Bražuolėje (Trakų r.), Lentvaryje (Trakų r.).
Publikacijos
1. Киркор А. Виленский музей древности и археологическаякомиссия // Журнал Министерства народного просвещения (СПб.). – 1856. № 1, отд. 7, с. 67-72.
2. Киркор А. Г. Археологические розискания А. Г. Киркора в Виленской губернии // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). –1959, т. 1, с. 15-19.
3. Киркор А. Г. О литовской богини Мильды // Известия Императорского русского археологического общества (СПб.). – 1859, т. 1, c. 9-12.
4. Киркор А. Город Троки // Памятная книжка Виленской губернии на 1852 год. – Вильна 1852. – Ч. 2.
5. Киркор А. Древности найденные в Вильне // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.).– 1856, t. 8, c. 104-117.
6. Киркор А. К. (1812–1886) // Историческая записка о деятельности Императорского Московского археологического общества за 25 лет существования. – М., 1890. – С. 286-290.
7. Киркор А. К. Литовский язык и литовская мифология // Живописная Россия (СПб.). – 1882, т. 3, c. 30-36. – Tas pat: Kirkoras A. H. Lietuva nuo seniausių laikų iki 1882 metų. – V., 1995; Lietuvių mitologija. – V., 1995. – T. 1, p. 306-314.
8. Киркор А. К. Перечневый каталог предметов в Виленском музеуме древностей. – Вильно, 1858. – 21 с.
9. Киркор А. Монетное дело в Литве // Древности (М.). –1869, т. 2, вып. 2, с. 87-119.
10. Киркор А. Несколько слов о литовских монетах // Записки Императорского Русского археологического общества (СПб.).– 1856, t. 8, c. 165-175.
11. Киркор А. О развалинах готического замка на озере в Троках // Северная пчела (СПб.), – 1852, № 244.
12. Киркор А. Черты из истории и жизни литовского народа. – Вилно, 1854. – 149 с.
13. Киркор А. Этнографический взгляд на Виленскую губернию // Вестник Русского географического общества (Пет.). – 1858, т. 21, отд. 2, c. 378-382; Этнографический сборник Русского географического общества. – 1858, вып. 3, c. 115-276.