 |
|
Gimė 1921 m. Vilniuje, mirė 1994 m. Los Andžele, palaidota Petrašiūnų kapinėse (Kauno r.).
1931–1938 m. mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje.
1938 m. pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete, kur studijavo lituanistiką. Fakultetui persikėlus į Vilnių ir susikūrus Archeologijos katedrai, pradėjo priešistorės studijas.
1942 m. baigė archeologijos studijas apsigynusi diplomo darbą „Laidosena Lietuvoje geležies amžiuje“.
Po universiteto baigimo iškart pradėjo rašyti daktaratą „Laidosena Lietuvoje priešistoriniais laikais“, kuris 1944 m. buvo įteiktas Vilniaus universitetui daktarės laipsniui gauti, tačiau nespėtas apginti.
1944 m. su šeima pasitraukė į Austriją, vėliau apsistojo Tiubingene, kur 1946 m. apsigynė daktarą.
1949 m. persikėlė į JAV, kur pradėjo darbuotis archeologijos srityje – tyrinėjo neolito-bronzos amžiaus problemas, parašė knygas apie bronzos amžių vidurio Europoje, baltus bei slavus.
1964 m. tapo Los Andželo Kalifornijos universiteto profesore.
1950–1956 m. dirbo Harvardo universitete – vertė Rytų Europos archeologinius tekstus, dėstė Antropologijos departamente, vėliau dirbo Harvardo muziejuje.
JAV sukūrė archeomitologijos mokyklą -tyrimuose sujungė archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą.
Šeštajame dešimtmetyje Kalifornijos universitete jos rūpesčiu buvo įsteigtas Lietuvių kalbos ir literatūros kursas, o šio universiteto Kultūros istorijos muziejuje – Lietuvių liaudies meno skyrius.
Nuo 1966 m. lapkričio 20 d. iki 1967 m. sausio 15 d. M. Gimbutienė Kalifornijos universiteto Etninio meno galerijoje surengė daug dėmesio sulaukusią lietuvių liaudies meno parodą.
Buvo kelių JAV ir Europos archeologijos priešistorės, baltistikos bei religijos draugijų narė ir steigėja, taip pat Lituanistikos instituto mokslinė bendradarbė.
1982 m. birželio 17–19 d. vadovavo aštuntajai Baltų studijų konferencijai JAV Minesotos (Minnesota) universitete. Tai buvo svarbus profesorės įnašas skatinant bei stiprinant etniškąsias Amerikos lietuvių bendrijas.
Pradedant 1956 m. tarptautiniu etnologijos ir etnografijos kongresu Filadelfijoje (Philadelphia), iki 1993 m. mokslininkė dalyvavo daugiau kaip 30 kongresų, suvažiavimų, simpoziumų, konferencijų, vykusių ne tik JAV, bet ir Airijoje, Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, buvusioje Čekoslovakijoje, Egipte, Graikijoje, Indijoje, Izraelyje, Japonijoje ir kt.
Pirmoji ryžosi išskirti baltų gentis pagal jų materealinės kultūros ir laidosenos skirtumus.
Atliko archeologinius tyrimus Balkanų šalyse, Graikijoje. Remdamasis šiais tyrimais parašė darbų apie dievus ir deives. Taip pat parašė straipsnių ir veikalų Rytų Europos archeologijos ir lietuvių mitologijos klausimais.
Apdovanojimai
1960 m. BostonoŽemieji prekybos rūmai ir Pasaulinis pabėgėlių komitetas jai suteikė Žymaus naujojo amerikiečio premiją;
1964 m. Los Andželo Kalifornijos universitete suteiktas Europos archeologijos ordinarinės profesorės vardas;
1968 m. JAV dienraštis The Los Angeles Times išrinko Metų Moterimi;
1975 m. suteiktas garbės profesorės („above-scale“) laipsnis;
1988 m. birželio 25 d. San Francisko Integralinių studijų institutas suteikė filosofijos mokslų garbės daktarės laipsnį už darbą tarpdisciplinėje srityje, kuri apima ne tik archeologiją, bet ir meną, religiją, mitologiją, tautosaką;
1991 m. išrinkta Lietuvos mokslų akademijos užsienio nare;
1991 m. išrinkta Lietuvos archeologų draugijos garbės nare;
1993 m. balandžio 8 d. už knygą The Civilization of the Goddess (Deivės civilizacija), išleistą 1991 m., paskirta 1993 m. JAV Anisfield-Wolf premija, kuri JAV nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus;
1993 m. birželio 11 d. Kauno VDU iškilmingame posėdyje suteiktas etnologijos mokslų garbės daktarės vardas ir regalijos.
Tyrinėjimai
1942 m. kasinėjo Reketės kapinyną (Kretingos r.).
Gavusi Nacionalinio mokslo fondo, Smitsono instituto, Nacionalinio humanitarinių mokslų įnašo fondo, Samuelio II, Kreso bei Venerio-Greno fondų paramą, siunčiama Kalifornijos universiteto M. Gimbutienė nuo 1967 m. iki 1980 m. vadovavo priešistorinio laikmečio kasinėjimų darbams sluoksniuotose neolito vietovėse: Obrėje ir Anzoje – buvusioje Jugoslavijoje, Fotolivose (Sitagroi) – Graikijos Makedonijoje, Achileione – Graikijos Tesalijoje, Skalorijoje – Pietryčių Italijoje.
Publikacijos
1. Gimbutas M. A survey of the Bronze age culture in the Southeastern Baltic area // Światowit (Warszawa). – 1960, t. 23, p. 389-433.
2. Gimbutas M. Ancient Baltic lands // International Journal of Slavic Linguistics und Poetics (The Hague). – 1963, Nr. 6, p. 65-102.
3. Gimbutas M. Ancient folk art and symbolism // Lietuvių dienos = Lithuanian Days (Los Angeles). –1956, Nr. 2, p. 20-21.
4. Gimbutas M. Ancient simbolism in Lithuanian folk art. – Philadelphia, 1958. – 148 p. – Tas pat liet.: Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. – V., 1994. – 141 p.
5. Gimbutas M. Balts // Encyklopedia Britannica. – Chicago; London, 1955. – T. 3, p. 4-6.
6. Gimbutas M. Bronze age Cultures in Central and Eastern Europe. – Paris; London, 1965. – 681 p., 115 lent.
7. Gimbutas M. Die Balten. Urgeschichte eines Volkes im Ostseeraum / Aus dem englischen übersetzt von S. Auerbach. – Frankfurt am Main; Berlin, 1991. – 267 p. – Pirmas vertimas Miunchene, 1983 m.
8. Gimbutas M. Die Balten: Geschichte eines Volkes im Ostseeraum. – München, 1983. – 272 p., 79 iliustr. įkl. – 2-asis leid. Berlyne, 1991 m.
9. Gimbutas M. Diebronzezeitliche Kultur Osteuropas (Russlands und des Ostbaltikums), ihre Verbreitung und chronologische Stellung // Bericht über den V. internationalen Kongress für Vor- und Frügeschichte. Hamburg, 1958. – Berlin, 1961. – P. 337-344.
10. Gimbutas M. East Baltic Amber in the Fourth and Third Millenia B.C. // The Journal of Baltic Studies (Hackestown). – 1985, t. 16, Nr. 3, p. 231-257.
11. Gimbutas M. Hittite figurines in the Ukraine and Russia // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. –Wrocław, etc., 1968. – P. 124-127.
12. Gimbutas M. I Batici. – Milano, 1967. – 265 p.
13. Gimbutas M. La religione dei Balti // L’uomo. Indoeuropeo e il Sacro. – Milan, 1991. – P. 237-273.
14. Gimbutas M. Lithuania in Prehistoric Time // The Lithuanian situation. – 1955, Nr. 1, p. 2-4. Įrašyta pagal Marija Gimbutienė. Bibliografinė rodyklė. 1938-1995 / Sudarė R. Andrašiūnaitė-Strakšienė. – V., 1995, įrašas Nr. 83.
15. Gimbutas M. Lithuania in prehistoric times // The Festival of Lithuanian Art and Music. – Washington, 1953. – P. 11-19.
16. Gimbutas M. On the origin of North Indo-Europeans // American Antropologist (Washington). – 1952, t. 54. Nr. 4, p. 602-611.
17. Gimbutas M. Os Baltas: Historia da origen dos antigos Prussienos, Lituanos et Letonianos / Vertė Jonas Ernestas Petraitis iš 1963 m. leidimo anglų k. – Rio de Janeiro, 1992. – 315 p.
18. Gimbutas M. Perkūnas. Perun: The Thonder God of the Balts and the Slavs // The Journal of Indo-European Studies (Washington). – 1973, t. 1, Nr. 4, p. 466-478.
19. Gimbutas M. Pre-Indo-European Godesses in Baltic Mithology // The Mankind Quarterly (Washington). – 1985, t. 26, Nr. 1/2, p. 19-25.
20. Gimbutas M. The Ancient Religion of the Balts. // Lituanus (Brooklyn). – 1962, Nr. 4, p. 97-108.
21. Gimbutas M. The antiquity of the Daina // Great Linden. Select Lithuanian Folk-songs. – New York, 1964. – P. 11-27.
22. Gimbutas M. The Balts // Encyklopedia Lithuanica. – Boston, 1970. – T. 1, p. 273-276.
23. Gimbutas M. The Balts. – London; New York 1963. 2-asis leid.: Niujorke, 1968 m. – Tas pat italų k. Milane, 1967 m., vokiečių k. – Münchene, 1983 m. bei Berline, 1991 m., portugalų k. – Rio de Janeire, 1992 m.
24. Gimbutas M. The Earliest Culture History of the Northern Part of the European USSR // Proceedings of the Prehistoric Society for 1953. – Cambridge, 1954. – D. 1, p. 108-115.
25. Gimbutas M. The language of the Goddess. – San Francisko, 1989. – 23, 374 p.
26. Gimbutas M. The Lithuanian God Velnias // Myth in Indo-European Antiquity / University of California. – Los Angeles, 1974. – P. 87-92.
27. Gimbutas M. The origin of folk art // Lithuanus (Brooklyn). – 1961, Nr. 1, p. 13-17.
28. Gimbutas M. The Pre-Cristian Religion of Lithuania // La christianizzazione della Lithuania. Atti del colloquio internacionale di storia ecelesiastica in occasione del VI antenario della Lithuania cristiana (1387-1987). – Roma; Vaticano, 1987. – T. 2, p. 13-25. – Tas pat liet. k.: Gimbutienė M. Krikščioniškoji religija Lietuvoje // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 2-5.
29. Gimbutas M. The prehistory of Eastern Europe. Part l. Mesolithic, neolithic and copper age cultures in Russia and the Baltic area. – Cambridge, Mass., 1956. – 241 p., 50 lent. – Antras leidimas Kembridže 1958 m.
30. Gimbutas M. The Slavs. – New York; Washington, 1971. – 240 p.
31. Gimbutas M. The Stone Age of Northeastern Europe // Journal of World History – 1956, t. 3, Nr. 2, p. 409-435.
32. Gimbutas Marija // Enzyklopädisches Handbuch zur Ur- und Frühgeschichte Europas. – Prag, 1966. – T. 1, p. 403.
33. Gimbutienė M. Pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimas Lietuvoje proistoriniais laikais / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1942, kn. 5 (sąs. 30), p. 1-1.
34. Gimbutienė M. 40 mln. metų vabzdys pravers genetikams // Mokslas ir gyvenimas. –1983, Nr. 6, p. 31.
35. Gimbutienė M. Aisčiai // Metmenys (Chicago). – 1962, Nr. 5, p. 17.
36. Gimbutienė M. Akmens amžius // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 73-74. – Aut. nenurodyta.
37. Gimbutienė M. Alka // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 121-122. – Aut. nenurodyta.
38. Gimbutienė M. Antkaklė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1953. – T. 1, p. 207.
39. Gimbutienė M. Apie pastabas dėl senosios lietuvių religijos idealizavimo // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 9, p. 426-428.
40. Gimbutienė M. Apie lietuvių mitologijos populiarizacijosreikalą bei šaltinius baltų mitologijai atkurti // Metmenys (Chicago). – 1977, kn. 33, p. 203-206.
41. Gimbutienė M. Apie žemuogių skonį archeologijoje // Akiračiai (Chicago). – 1976, Nr. 75. – Tas pat: Pokalbių akiračiai. – V., 1991. – P. 97-102.
42. Gimbutienė M. Apie žemuogių skonį archeologijoje: iš “Akiračių” (1976, Nr. 75) // Pokalbių akiračiai: “Akiračių” interviu su išeivių kultūros veikėjais (1964-1989). – V., 1991. – P. 97-102.
43. Gimbutienė M. Arklių kapai Lietuvoje / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, rugpj. 7, p. 5.
44. Gimbutienė M. Baltai priešistoriniais laikais: Etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija. – V., 1985. – 192 p. – Tas pat: latvių k.: Balti aizvēsturiskajos laikos: Etnogenēze, materiālā kultūra un mitologija. – Rīga, 1994. – 225 p. (su I. Lozės įvadu, p. 3-6).
45. Gimbutienė M. Balti aizvēsturiskajos laikos: Etnogenēze, materiālā kultūra un mitologija. – Rīga, 1994. – 226 p. – Iš 1985 m. leidinio liet. k. vertė ir įvadą “Marija Gimbutienė un vinas pētījumi par arheologiskajām kultūram senajā Eiropā” (p. 3-6), parašė I. Loze.
46. Gimbutienė M. Baltiški hidronimai tarp Berlyno ir Maskvos // Donelaičio žemė. – 1994, Nr. 3, p. 4. – Iš kn.: Baltai priešistoriniais laikais. – V., 1985.
47. Gimbutienė M. Baltų mitologija // Mokslas ir gyvenimas. – 1989, Nr. 2, p. 34-35; Nr. 3, p. 34-35; Nr. 4, p. 34-35; Nr. 5, p. 34-35; Nr. 6, p. 34-35; Nr. 7, p. 34-35; Nr. 8, p. 34-35; Nr. 9, p. 32-33; Nr. 10, p. 30-31.
48. Gimbutienė M. „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“, 2002 m.
49. Gimbutienė M. Baltų religija // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 2, p. 139-140. – Aut. nenurodytas.
50. Gimbutienė M. Baltų tautų proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1954. – T. 2, p. 144-148.
51. Gimbutienė M. Bendro žodžio beieškant / M. Alseikaitė-Gimbutienė //Aidai (Brooklyn). – 1954, Nr. 2, p. 89-90.
52. Gimbutienė M. Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė. – Tübingen, 1946. – 249 p., 26 lent., 5 žml.
53. Gimbutienė M. Djakovo piliakalniai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1955. – T. 5, p. 80-81.
54. Gimbutienė M. Dr. J. Puzinas // Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 12. – Perspausdinta iš: Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 293-294.
55. Gimbutienė M. Europos civilizacijos pradžia ir indoeuropiečių antplūdis // Metmenys (Chicago). – 1966, kn. 11, p. 107-115.
56. Gimbutienė M. Gintaro keliai priešistoriniais laikais // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 6, p. 249-253.
57. Gimbutienė M. Į Vilnių – įkvėpimo / Kalbėjosi su E. Sliesoriūniene // Tarybinė moteris. – 1981, Nr. 7, p. 14.
58. Gimbutienė M. Įkapės // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 387-388.
59. Gimbutienė M. Ikikrikščioniškoji religija Lietuvoje / iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė // Liaudies kultūra. – 1991, Nr. 1, p. 2-5.
60. Gimbutienė M. Indoeuropiečiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T. 8, p. 484-487.
61. Gimbutienė M. Indoeuropiečių protėvynė. Kurganų (Pilkapių) kultūra penktame, ketvirtame ir trečiame tūkstantmetyje pr. Kr. // Metmenys (Chicago). – 1971, kn. 22, p. 67-94.
62. Gimbutienė M. Išmintingųjų puota. Kaip pasireiškia žmogaus dvasingumas / Kalbėjosi T. Sakalauskas // Pergalė. – 1987, Nr. 5, p. 148-158.
63. Gimbutienė M. Jazdai / A.M. // Lietuviškoji enciklopedija. – K., 1943. – T. 10, skilt. 592.
64. Gimbutienė M. Kai archeologė neužsikasė vien tik žemėje // Draugas (Chicago). – 1976, geg. 29.
65. Gimbutienė M. Kaimas. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 224-226.
66. Gimbutienė M. Kaip vokiečių proistorikai sprendė baltų protėvynės klausimą Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Šviesa (Dillingen). – 1948, Nr. 4.
67. Gimbutienė M. Kapai. Proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957. – T. 10, p. 462-464.
68. Gimbutienė M. Kapų tipai Lietuvoje proistoriniais laikais / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 1-30.
69. Gimbutienė M. Konferencija ir leidinys Pabaltijo archeologijai / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 10, p. 475-476.
70. Gimbutienė M. Krikščionybei Lietuvoje – 600 // Akiračiai (Chicago). – 1988, Nr. 4, p. 6-7.
71. Gimbutienė M. Krivė / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, liep. 29, p. 3.
72. Gimbutienė M. Kur baltų gyventa (Šis tas prie Juozo Vygando str. “Slaviškos įtakos Lietuvoje”, Ateityje. Nr. 213) / M. Alseikaitė // Ateitis. – 1943, spal. 15, p. 3-4.
73. Gimbutienė M. Kur senovėje mūsų protėviai gyveno / M.Alseikaitė-Gimbutienė // Panevėžio apygardos balsas. – 1943, Nr. 1/2, p. 3.
74. Gimbutienė M. Laidosena // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 14, p. 49.
75. Gimbutienė M. „Laimos palytėta“, 2002 m.
76. Gimbutienė M. Liaudies meno šaknys Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1948, Nr. 14, p. 210-215.
77. Gimbutienė M. Lietuviškasis lobis / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (New York). – 1949, Nr. 26, p. 200-204.
78. Gimbutienė M. Lietuvių liaudies meno simbolių klausimu // Aidai (Brooklyn). – 1955, Nr. 8, p. 310-315.
79. Gimbutienė M. Lietuvių kryžių ir koplytėlių kilmės klausimu // Draugas (Chicago). – 1955, birž. 28, priedas, p. 3.
80. Gimbutienė M. Lietuvių mitologijos fragmentai // Margutis (Chicago). – 1964, Nr. 11, p. 7-14.
81. Gimbutienė M. Lietuvos proistorė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1968. – T. 15, p. 269-291. Tas pat Vilniuje, 1990 m.
82. Gimbutienė M. Lietuvos proistorė // Lietuvių enciklopedija. – T. 15: Lietuva. – 2-as leid. – V., 1990. – P. 269-291. – Perspausdintas Bostono 1968 m. leidimas.
83. Gimbutienė M. Litauens Vorgeschichte in gesamteuropäischer Sicht // Universitas (Tübingen). – 1949, Nr. 2, p. 237-238.
84. Gimbutienė M. M. Rudzinskaitė-Aramavičienė / M. Alseikaitė // Vilniaus balsas. – 1941, geg. 11, p. 5.
85. Gimbutienė M. Marija Gimbutienė: mokslininkė, kurios darbus cituoja visas pasaulis, moteris, į kurios namus arbatos puodeliui užsuka kino žveigždės / Kalbėjosi N. Jonušaitė // Lietuvos rytas. – 1993, birž. 25, p. 1, 10.
86. Gimbutienė M. Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai / M. Alseikaitė // Aidai (München). – 1946, Nr. 7, p. 108-109.
87. Gimbutienė M. Milžinkapiai / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, geg. 22, p. 3-4.
88. Gimbutienė M. Mintys, išsakytos per paskutinę viešnagę Lietuvoje (1993 m.) // Šiaurės Atėnai. – 1996, Nr. 3, p. 9.
89. Gimbutienė M. Mirusiųjų deginimas priešistorinėje Lietuvoje / M. Alseikaitė // Ateitis. – 1943, bal. 19, p. 3.
90. Gimbutienė M. Mūsų protėvių pažiūros į mirtį ir sielą Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Tremties metai.– Tiūbingenas, 1947. – P. 516-535; Atsp.: – Tiūbingenas, 1947. – 21 p.
91. Gimbutienė M. Mūsų tėviškės “alkų kalnai” / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, vas. 27, p. 2.
92. Gimbutienė M. Nauji duomenys apie jotvingių kultūrą // Metmenys (Chicago). – 1960, kn. 2, p. 161-166.
93. Gimbutienė M. Naujo veikalo apie aisčius proga // Aidai (Brooklyn). – 1951, Nr. 2, p. 88-89.
94. Gimbutienė M. Neolitas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 193-194.
95. Gimbutienė M. Nuo senosios Europos iki Lietuvos / Užrašė J. Kuckailis // Gimtasis kraštas. – 1988, Nr. 45, p. 5.
96. Gimbutienė M. Ornamentas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 21, p. 200-203.
97. Gimbutienė M. Pagoniškosios laidojimo apeigos Lietuvoje / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Gimtasai kraštas. – 1943, Nr. 31, p. 53-80.
98. Gimbutienė M. Pagonybė, stabmeldystė ir mūsų protėvių religija // Vienybė (Brooklyn). – 1952, geg. 30.
99. Gimbutienė M. Paleolito menas // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 10, p. 450-454.
100. Gimbutienė M. Palytėjusi tūkstantmečius / Kalbėjosi N. Vėlius // Europos lietuvis (Londonas). – 1993, liep. 8, p. 3.
101. Gimbutienė M. Pamiršti ženklai // Kultūros barai. – 1967, Nr. 6, p. 65-67.
102. Gimbutienė M. Piautuvas ir dalgis / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Ateitis. – 1943, rugpj. 24, p. 4.
103. Gimbutienė M. Pilkapis // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 531-532.
104. Gimbutienė M. Piltuvėlinės keramikos kultūra // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960. – T. 22, p. 540.
105. Gimbutienė M. Pokalbis su Marija Gimbutiene apie baltus, Bulgariją ir dr. Basanavičių // Dirva (Cleveland). – 1977, vas. 10.
106. Gimbutienė M. Priešistorės “Monstriškoji Venera” arba Deivė Pramotė // Baltos lankos. – 1997, Nr. 8, p. 68-98.
107. Gimbutienė M. Priešistorinių laikų ryšiai su lietuvių liaudies kultūra Zeit / M. Alseikaitė-Gimbutienė // Aidai (Augsburg). – 1947, Nr. 2, p. 62-67.
108. Gimbutienė M. Profesorės Marijos Gimbutienės kalba, pasakyta Vytauto Didžiojo universitete 1993 m. birželio 11 d., suteikiant jai Garbės daktarės vardą // Literatūra ir menas. – 1993, Nr. 29, p. 4.
109. Gimbutienė M. Protėvių keliai // Darbininkas (Brooklyn). – 1956, Nr. 19, p. 5.
110. Gimbutienė M. Prūsai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 137-141.
111. Gimbutienė M. Prūsai prieš vokiečių nukariavimą // Darbas (Boston). – 1956, Nr. 2, p. 6-8.
112. Gimbutienė M. Puzinas Jonas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1961. – T. 24, p. 293-294. – Tas pat: Voruta. – 1997, Nr. 14, p. 12.
113. Gimbutienė M. Rytprūsių ir Vakarų Lietuvos priešistorinės kultūros apžvalga // Mažoji Lietuva. – New-York, 1958. – P. 11-121, 291-294 ir 313-316.
114. Gimbutienė M. Senasis geležies amžius Prūsų Lietuvoje (100 m. pr. Kr. – 400 m. po Kr.). Senoviniai lietuvių žalvariniai papuošalai // Moteris (Toronto). – 1966, Nr. 4, p. 4-5.
115. Gimbutienė M. Senoji Europa ir pilkapių kultūra // Mokslas ir gyvenimas. – 1981, Nr. 7, p. 19-22.
116. Gimbutienė M. Senoji Europa. – V., 1996. – 381 p.
117. Gimbutienė M. Senoji Europa: [Knygos 7-ojo skyriaus ištr.] // Liaudies kultūra. – 1995, Nr. 6, p. 1-21.
118. Gimbutienė M. Senoji lietuvių religija // Aidai (Brooklyn). – 1953, Nr. 1, p. 4-12.
119. Gimbutienė M. Senosios Europos deivės ir dievai lietuvių mitologijoje // Metmenys (Chicago). – 1984, kn. 48, p. 27-57.
120. Gimbutienė M. Senosios Europos mitiniai įvaizdžiai // Krantai. – 1990, spal., p. 73-79.
121. Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene // Gimtasai kraštas. – 1968, Nr. 33-36.
122. Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. – V., 1994. – 141 p. Iš Filadelfijoje 1958 m. anglų k. išleisto leidinio, vertė A. Andriuškevičius.
123. Gimbutienė M. Su Europos archeologais // Lietuvių dienos (Los Angeles). – 1959, Nr. 10, p. 4-5.
124. Gimbutienė M. Svetimų kalnų papėdėje // Literatūra ir menas. – 1996, Nr. 3, p. 10.
125. Gimbutienė M. Šeštoji baltų studijų konferencija Švedijoje // Akiračiai (Chicago). – 1982, Nr. 2, p. 1, 5-6.
126. Gimbutienė M. Šviesos ir nakties deivės lietuvių mitologijoje (Saulė, Saulytė, Aušrinė, Laima, Dalia, Laumė, Ragana, Giltinė ir kt. ) // Metmenys (Chicago). – 1976, kn. 32, p. 160-175.
127. Gimbutienė M. Tavo mokinių vardu // Draugas (Chicago). – 1978, bal. 29.
128. Gimbutienė M. Tiltas tarp dviejų kultūrų / Kalbėjosi I. Lukšaitė, užrašė Audronė Kudabienė // Moteris. – 1993, Nr. 9, p. 8-9.
129. Gimbutienė M. Velnio istorija: Velnias – vienas iš prieškrikščioniškųjų dievų // Metmenys (Chicago). – 1970, kn. 20, p. 137-147.
130. Gimbutienė-Alseikaitė M. Baltai priešistoriniais laikais / M. // Kūryba. – 1944, Nr. 1, p. 37-41; Nr. 2, p. 106-111.