|
Gimiau 1953 m. liepos 14 d. Ratkūnų kaime (Šiaulių r., Gruzdžių sen.).
1961–1964 m. mokiausi Norvaišių pradinėje mokykloje, 1964–1968 m. – Šiupylių aštuonmetėje mokykloje, 1968–1971 m. – Gruzdžių vidurinėje mokykloje.
1973–1981 m. – studijavau Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijau istoriko bei istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę.
1974 m. – Paminklų restauravimo valdybos pagalbinis darbininkas, statybininkas, 1974 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos vyr. laborantas, 1974–1980 m. – vyr. mokslinis bendradarbis, 1980–1984 m. – vyr. metodininkas.
1991–1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro direktoriaus pavaduotojas, 1992–2002 m. – Kultūros paveldo centro (iki 1995 m. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro) Archeologijos skyriaus viršininkas, 2002–2006 m. – direktoriaus pavaduotojas, Archeologijos paveldo instituto vadovas, nuo 2006 m. – Duomenų skyriaus vietų poskyrio vyriausiasis paminklotvarkininkas.
Lietuvos kultūros žymūnas (1987 m.), archeologijos ekspertas, Valstybinės paminklosaugos komisijos Archeologijos pakomisės, Kultūros vertybių apsaugos departamento Mokslinės archeologijos komisijos (iki 2006 m.) ir Lietuvos archeologijos draugijos narys. Lietuvos Sąjūdžio I suvažiavimo (1988 m.) delegatas. Lietuvos kultūros kongrese (1990 m.) skaičiau pranešimą „Archeologijos paminklai – senų senovės palikimas“ apie archeologinių vertybių naikinimą ir jų apsaugos problemas. 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu kartu su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku ir archeologu Povilu Tebelškiu Vilniaus katedros požemiuose slėpėme unikalią kultūros paveldo archyvinę medžiagą.
Apdovanotas Kultūros ministerijos (2000 m.), Kultūros paveldo departamento (2003 m.), Kultūros paveldo centro (2004, 2005 m.) garbės raštais, Kultūros ministerijos ir Kultūros darbuotojų profsąjungos Lietuvos respublikinio komiteto ženklu „Lietuvos kultūros žymūnas“ (1987 m.). Įmonės „Senų senovė“ steigėjas (1994 m.).
1974–1995 m. kartu su bendradarbiais išaiškinau per 750 archeologinių paminklų. Respublikos archeologinių vietų lokalizavimui (1974–1979 m.), jų teritorijų ir apsaugos zonų nustatymui (1980–1990 m.) bei rajonų ir ūkių istorijos ir kultūros paminklų žemėlapių išleidimui suorganizavau virš 50 ilgalaikių kompleksinių ekspedicijų (kartu su Valstybiniu žemėtvarkos projektavimo institutu ir VISCHAGI Vakarų filialu). Iš ardomų archeologinių vietų surinkau kelis tūkstančius dirbinių bei jų fragmentų, kurių unikalūs eksponuoti Lietuvos muziejuose. 1995–2005 m. kartu su bendradarbiais suregistravome visas Lietuvoje tuo metu žinomas neabejotinos vertės ir spėjamas archeologines vietas.
2002–2003 m. kartu su Renaldu Augustinavičiumi suorganizavome modernių technologijų (GPS, lazerinis tacheometras ir kt.) panaudojimą archeologinių vietų apskaitoje ir tyrimuose.
Archeologijos paminklų sąrašo tęsinių (1977, 1980, 1981, 1982, 1984, 1987, 1988, 1992 m.) ir leidinio „Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990 m.)“ (1991 m.) sudarytojas. Rengiau šių teisės aktų projektus: įstatymo „Dėl LTSR archeologiniams paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo“ (1989 m.; atstovavau teismuose išieškant žalą už suardytus Pailgočio, Varnių, Padievaičio kapinynus ir kt.), siūlomų įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą archeologinių vietų vertinimo kriterijų ir tvarkos, Archeologinių vietų aprašo, Archeologinių vietų aprašo pildymo taisyklių, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologijos vertybių registro archeologijos vertybių sąrašo pildymo taisyklių (1995 m.), valstybinės reikšmės archeologijos objektų sąrašo, Nekilnojamosios kultūros vertybės (Kultūros paminklo) – archeologinės vietos tipinio apsaugos reglamento ir Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo taisyklių, Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo, kitų poįstatyminių aktų projektus.
2009 m. kovo 11-ąją paskirta Pelikso Bugailiškio premija už nuopelnus tyrinėjant ir populiarinant Šiaulių krašto archeologijos ir kultūros paveldą, aktyvią visuomeninę veiklą.
Laisvalaikis, pomėgiai
Sodininkystė, kelionės (Vidurinė Azija, Turkija, Latvija, Estija, Rusija, (Sibiras – užpoliarė Obės žemupyje), Egiptas, Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Anglija, Vokietija, Slovėnija, Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, San Marinas, Andora, Belgija, Šveicarija, Čekija, Slovakija, Lenkija, Uzbekija, Tadžikija, Kazachija, Armėnija, Gruzija, Osetija, Čečėnija, Baltarusija, Ukraina (kartu su istoriku R. Jasu 1972 m. lankiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis ir dvarus) ir kt.).
Tyrinėti objektai
Budraičių kapinynas (Kelmės r.), Lapučių, Noruišių pilkapynas (Kelmės r.), Flerijoniškės kapinynas (Kelmės r.), Klaišių, Truikinų spėjamas kapinynas (Skuodo r.), Klauseikių spėjamas kapinynas (Skuodo r.), Klaišių kapinynas (Skuodo r.), Piepalių, Lapų kapinynas (Radviliškio r.), Stungių kapinynas (Joniškio r.), Juknaičių senovės gyvenvietė (Šilutės r.), Raginėnų, Vokzalo senovės gyvenvietė (Radviliškio r.), Šašių kapinynas (Radviliškio r.), Varsėdžio spėjamų pilkapių vieta (Šilalės r.), Žilionių senovės gyvenvietė (Radviliškio r.), Pakalniškių senovės gyvenvietė (Radviliškio r.), Šeduvos senojo miesto vieta (Radviliškio r.), Vadaktų dvarvietė (Radviliškio r.), Varnionių senovės gyvenvietė (Radviliškio r.), Budraičių kapinynas (Joniškio r.), Jauniūnų spėjamas kapinynas (Saulės mūšio vieta; Joniškio r.), Pakalniškių piliakalnis su gyvenviete (Radviliškio r.), Raginėnų piliakalnio gyvenvietė (Radviliškio r.), Raginėnų pilkapynas III (Radviliškio r.), Vilkiautinio pilkapynas ir senovės gyvenvietė (Varėnos r.), Keblių senovės gyvenvietė (Šiaulių r.), Ringuvėnų senovės gyvenvietė (Šiaulių r.), Paspąsčio piliakalnis (Kelmės r.), Dvarviečių kapinynas (Kelmės r.), Perkūniškės kapinynas (Kelmės r.), Markūniškės kapinynas (Kelmės r.), Užvenčio kapinynas (Kelmės r.), Joniškio, Kražių (Kelmės r.), Rietavo, Šiaulių, Vaiguvos (Kelmės r.), Telšių ir Tverų (Rietavo sav.) senųjų miestų vietos, Papyvesių senovės gyvenvietė ir senosios kapinės, Marijampolės ir Šilalės rezistentų užkasimo vietos, Laičių kapinynas (Ukmergės r.), Baltadvario pilkapynas, pilkapynas II ir senosios karčemos vieta (Molėtų r.), Utenėlės dvarvietė (Utenos r.) Kleboniškių senovės gyvenvietė (Radviliškio r.), Džiuginėnų senovės gyvenvietė (Telšių r.), Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, kapinynas, kapinynas II, senosios bažnyčios ir vienuolyno vieta (Plungės r.), Šarnelės senovės gyvenvietė (Plungės r.), Renavo senosios bažnyčios ir kapinių vieta, Aukštumalos, Linksmučių dvarvietė (Pakruojo r.) bei daugelis kitų archeologinių objektų.
Kartu su kitais archeologais (R. Volkaite Kulikauskiene, P. Kulikausku, E. Jovaiša, A. Kuncevičiumi, J. Merkelevičiumi, G. Zabiela, I. Vaškevičiūte, A. Merkevičiumi, T. Ostrausku, P. Tebelškiu, Z. Bauboniu, R. Kraujaliu, R. Augustinavičiumi, A. Strazdu, L. Deveikyte, A. Skrupskeliu, E. Ivanausku ir A. Škimeliu) tyrinėti: Maišiagalos piliakalnis (Vilniaus r.), Papiškių pilkapynas (Varėnos r.), Vilkiautinio pilkapynas (Varėnos r.), Aukštųjų Rusokų pilkapynas (Vilniaus r.), Raudonėnų kapinynas (Jurbarko r.), Juljanavos, Parupės kapinynas (Biržų r.), Seredžiaus kapinynas (Jurbarko r.), Vabalninko kapinynas (Biržų r.), Kušleikių spėjamas kapinynas (Kelmės r.), Pažvarkulio spėjamas piliakalnis (Kelmės r.), Paaldikio pilkapynas (Švenčionių r.), Muoriškių pilkapynas (Biržų r.), Pažarsčio pilkapynas (Prienų r.), Ringių kapinynas (Tauragės r.), Užvarnių kapinynas (Tauragės r.), Varsėdžio kapinynas (Šilalės r.), Kampinių piliakalnio gyvenvietė (Marijampolės r.), Kunigiškių, Pajevonio piliakalnis ir jo gyvenvietė (Vilkaviškio r.), Paverknių piliakalnis (Prienų r.), Papušių piliakalnis (Panevėžio r.), Balsupių spėjama akmens amžiaus gyvenvietė ir senosios kapinės, Kiaukų senosios kapinės (Šilalės r.), Sakuočių kapinynas (Kretingos r.), Martynaičių piliakalnio gyvenvietė (Kretingos r.), Gargždupio senosios kapinės (Kretingos r.), Vaineikių akmenų pylimas (Kretingos r.), Maneičių piliakalnio gyvenvietė (Utenos r.), Miškiškių, Aktapolio pilkapynas (Molėtų r.), Kačaičių piliakalnis (Kretingos r.), Čiobiškio senojo miesto vieta (Širvintų r.).
Informacijos apie archeologinį paveldą sklaida:
Tyrimų ir žvalgymų metu surasti radiniai eksponuoti įvairiose parodose Vilniuje (1975, 1996 m.), Bergene (1991 m.), Duisburge (1992, 1993 m.), Regensburge (1993 m.).
Dalyvauju konferencijose, skirtose archeologijos paminklų apskaitos ir apsaugos tematikai Novgorode (1986 m.), Biržuose (1989 m.), Gardine (1991 m.), Vilniuje (1993 m.), Oksforde (1995 m.), Vilniuje (2000 m.), Dubingiuose (2006 m.).
Leidinių „Paminklų sąvadas“ ir „Kultūros paminklų enciklopedija“ mokslinis konsultantas ir straipsnių autorius.
Publikuoti straipsniai:
J. Balčiūnas, B. Dakanis. Ignalinos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986, p. 110 – 113.
J. Balčiūnas, B. Dakanis. Rokiškio rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986, p. 113 – 114.
J. Balčiūnas, B. Dakanis. Švenčionių rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 166 – 168.
J. Balčiūnas, B. Dakanis, A. Merkevičius. Akmenės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 168 – 169.
J. Balčiūnas, B. Dakanis, A. Merkevičius, G. Zabiela. 1986 m. žvalgyti paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 169 – 171.
J. Balčiūnas, B. Dakanis, A. Merkevičius, G. Zabiela. 1987 m. žvalgyti paminklai // ATL 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 172 – 177.
J. Balčiūnas, B. Dakanis, G. Zabiela. Vilniaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // ATL 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 177 – 178.
B. Dakanis, A. Merkevičius. Nauji duomenys apie Radviliškio rajono archeologijos paminklus // ATL 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 179 – 181.
B. Dakanis, A. Merkevičius, G. Zabiela. Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p. 181 – 184.
B. Dakanis. Kelmės rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990, p. 183 – 187.
B. Dakanis. Mažeikių rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990, p. 187 – 191.
B. Dakanis. Archeologijos paminklų žvalgymas 1991 m. // ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992, p. 93 – 98.
B. Dakanis. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992, p. 99 – 102.
J. Balčiūnas, B. Dakanis, A. Strazdas. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // ATL 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, p. 278 – 292.
B. Dakanis, A. Strazdas. Archeologijos vertybių žvalgymas Kėdainių ir Šiaulių apskrityse // ATL 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996.
B. Dakanis. Klaipėdos rajono senkapiai // Muziejai ir paminklai, T. 5. Vilnius, 1983, p. 40 – 53.
B. Dakanis. Nauja archeologinių akmenų grupė Lietuvoje // Jaunųjų istorikų darbai. Vilnius, 1984, p. 106 – 110.
B. Dakanis. Archeologijos paminklų apskaita Lietuvoje // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. Vilnius, 1988, p. 98 – 108.
B. Dakanis. Mažai žinomi I – IV a. pilkapiai // Muziejai ir paminklai, T. 7. Vilnius, 1985, p. 56 – 64.
B. Dakanis. Mažai žinomi V – XII a. Rytų Lietuvos pilkapiai // Muziejai ir paminklai, T. 8. Vilnius, 1987, p. 57 – 68.
B. Dakanis. Mažai žinomi I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios kapinynai // Muziejai ir paminklai, T. 9. Vilnius, 1991, p. 8 – 37.
B. Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai, T. 1. Vilnius, 1994, p. 35 – 60.
B. Dakanis. Archeologijos paminklai // Paminklų sąvadas. Vilnius, 1988, p. 9 – 22.
B. Dakanis. Archeologijos paminklai – senų senovės palikimas // Lietuvos kultūros kongresas. Vilnius, 1991, p. 643 – 650.
B. Dakanis. Archeologijos paminklų kartografavimas Lietuvos TSR // 1967 – 1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai. Vilnius, 1987, p. 37 – 53.
B. Dakanis. Valstybės archeologijos komisijos archeologinė medžiaga (1919 – 1925) // Jaunųjų istorikų darbai. Vilnius, 1987, p. 90 – 94.