Pranas Baleniūnas (1900-1965)

Gi­mė 1900 m. Be­la­za­riš­kė­se, Uk­mer­gės r., mi­rė – 1965 m. sausio 15 d., Sibire.

Pa­lai­do­tas se­no­sio­se Vor­ku­tos ka­pi­nė­se (Rusijoje). Ka­pas ne­iš­li­ko.

Kur mo­kė­si iki 1919 m. – ne­ži­no­ma. An­ke­to­se jis nu­ro­dy­da­vo tu­rin­tis vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir kad iki tų me­tų gy­ve­no Be­la­za­riš­kė­se (Ukmergės r.).

1919 m. sa­va­no­riu įsto­jo į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, tar­na­vo at­ski­ra­ja­me sa­va­no­rių Pa­ne­vė­žio ba­ta­lio­ne, rai­tų­jų žval­gų kuo­po­je.

Jau ka­riuo­me­nė­je pa­si­reiš­kė P. Ba­le­niū­no po­trau­kis lip­dy­bai, skulp­tū­rai. At­si­ra­dus ga­li­my­bei, skulp­tū­ros me­no jis mo­kė­si pas žy­mius Lie­tu­vos skulp­to­rius – P. Alek­san­dra­vi­čių, prof. B. Bal­zu­ke­vi­čių Vil­niaus uni­ver­si­te­te, J. Zi­ka­rą.

1925–1935 m. jis dir­bo skulp­to­riu­mi – de­ko­ra­to­riu­mi, tu­rė­jo sa­vo dirb­tu­ves.

1935–1937 m. dir­bo vyr. la­bo­ran­tu Kau­no Ka­ro mu­zie­ju­je, o 1937–1944 m. – Vy­tau­to Di­džio­jo kul­tū­ros mu­zie­ju­je (dabar – Naciolaninis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus).

Nuo 1938 m. da­ly­va­vo ar­che­o­lo­gi­niuo­se ka­si­nė­ji­muo­se, ty­rė ka­pi­ny­nus bei pil­ka­pius, bu­vo kruopš­tus ar­do­mų ar­che­o­lo­gi­jos pa­min­klų ty­ri­nė­to­jas, fik­suo­to­jas ir pre­pa­ruo­to­jas, sunykusiems dirbiniams sutvirtinti naudojo gipsą, parafiną.

Daug dar­bo P. Ba­le­niū­nas įdė­jo ir ren­giant Vy­tau­to Di­džio­jo kul­tū­ros mu­zie­jaus prie­šis­to­ri­nės epo­chos sky­riaus eks­po­zi­ci­ją – pa­ruo­šė vi­są at­rink­tą me­džia­gą, pa­da­rė žmo­nių ir žir­gų gal­vų skulp­tū­ras – ori­gi­na­lius mo­de­lius, su­mon­ta­vo eks­po­na­tus vit­ri­no­se. Pa­siū­lė ori­gi­na­lų bū­dą už­kon­ser­vuo­ti ar­che­o­lo­gi­nius ra­di­nius iš me­ta­lo.

Mo­kė­jo pui­kiai pre­pa­ruo­ti gy­vū­nus, da­ry­da­vo iš­kam­šas.

Nors ir ne­tu­rė­da­mas iš­si­la­vi­ni­mo, jis bu­vo ga­bus ar­che­o­lo­gas prak­ti­kas, pas­ku­ti­nė­mis ka­ro die­no­mis vie­nin­te­lis li­kęs Vy­tau­to Di­džio­jo kul­tū­ros mu­zie­ju­je, sau­go­jo ne tik me­no ver­ty­bes nuo plė­ši­kų, bet ir gel­bė­jo mu­zie­ju­je pri­glaus­tus žy­dus.

De­ja, žy­dai ne­ži­nia dėl ko­kių pa­ska­tų liu­di­jo prieš jį. 1944 m. rug­pjū­čio 16 d. jis bu­vo su­im­tas NKVD kontr­žval­gy­bos sky­riaus, tar­do­mas ir 1945 m. nu­teis­tas 15 me­tų lais­vės at­ėmi­mo ka­tor­go­je.

Res­tau­ra­vo Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no al­to­rių. Mask­vo­je bu­vo už­pa­ten­tuo­tas Vor­ku­to­je, Rusijoje j o iš­ras­tas gip­so mi­ši­nys, ku­ris iš iš­orės at­ro­dė kaip bal­ta­sis mar­mu­ras. Iki šių die­nų šios mar­mu­ro plokš­tės puo­šia svar­biau­sius pa­sta­tus Vor­ku­to­je – te­le­vi­zi­jos cen­trą, spor­to rū­mus.

Jo darbai liko nepaskelbti.

Tyrinėjimai

1938 m. kasinėjo Kiemelių senkapį (Širvintų r.).

1938 m. kasinėjo Padkarališkių senkapį (Širvintų r.).

1939 m. kasinėjo Beižonių pilkapyną (Širvintų r.).

1939 m. kasinėjo Pakapių senkapį (Kauno r.).

1939 m. kasinėjo Rinkšelių pilkapyną (Raseinių r.).

1939 m. kasinėjo Sandrausiškės pilkapyną (Raseinių r.).

1939 m. kasinėjo Dubingių pilkapyną (Molėtų r.).

1939 m. kasinėjo Veršvų kapinyną (Kauno m.).

1940 m. kasinėjo Ankštakių kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Bendžiukių kapinyną (Molėtų r.).

1940 m. kasinėjo Genčų kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Gintališkės kapinyną (Plungės r.).

1940 m. kasinėjo Godelių senkapį (Plungės r.).

1940 m. kasinėjo Jazdų kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Kurmaičių kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Kurmaičių pilkapyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Laivių kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Lazdininkų kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Reketės kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Rudaičių kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Senkų kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Šateikių kapinyną (Plungės r.).

1940 m. kasinėjo Tūbausių kapinyną (Kretingos r.).

1940 m. kasinėjo Vaitiekūnų pilkapius (Radviliškio r.).

1940 m. kasinėjo Ankštakių kapinyną (Kretingos r.).

1941 m. kasinėjo Dimitravo kapinyną (Kretingos r.).

1941 m. kasinėjo Kiauleikių kapinyną (Kretingos r.).

1942 m. kasinėjo Pamatneikių kapinyną (Ukmergės r.).

1943 m. kasinėjo Dovydiškių senkapį (Ukmergės r.).

1943 m. kasinėjo Bečių senkapį (Ukmergės r.).

1943 m. kasinėjo Radiškio senkapį (Ukmergės r.).

1943 m. kasinėjo Vidiškių senkapį (Ukmergės r.).

1943 m. kasinėjo Samantonių akmens amžiaus gyvenvietę (Ukmergės r.).

1943 m. kasinėjo Užušilių senkapį (Ukmergės r.).