Johannes Reinhold Aspelin (1842-1915)

aspelinjohan

Gimė 1842 m. rupjūčio mėn. 8 d. Messbury mieste, Suomijoje, mirė 1915 m. gegužės mėn. 29 d. Helsinkyje.

Vienas iš Suomijos archeologinių tyrimų pradininkų.

1862 m. įstojo į Helsinkio universitetą, 1866 m. įgijo bakalauro laipsnį, 1869 m. – magistro.

Domėjosi finougrų priešistore, skandinavais, germanais ir baltais.

1871 – 1873 m. Rusijoje rašė disertaciją “Suomalais-ugrilaisen muinaistutkinnon alkeita”.

Nuo 1886 m. dirbo asistentu Helsinkio universiteto istorijos-etnografijos muziejuje.

Nuo 1887 m. dirbo asistentu Nacionaliniuose archyvuose Helsinkyje.

1877 m. gavo filosofijos daktaro vardą.

1878 – 1885 m. dėstė Šiaurės Europos archeologiją Helsinkio universitete, publikavo pirmą suomių archeologijos veikalą “Suomen asukkaat pakanuuden aikana”.

Tik Lietuvos archeologijos archeologijos medžiagai skirtų darbų nėra parašęs, tačiau leisdamas leidinį apie finougrų senienas panaudojo Lietuvos archeologinę medžiagą.

Pagal dirbinius Šiaurės rytų Europos regioną suskirstė į kelias sritis, kurių viena – baltiška – lietuviška.

Domėjosi ir Rusijos šiaurės bei Sibiro archeologiniais ir etnografiniais paminklais.

Tyrinėjimai

1. Aspelin J. R. Antiquités du Nord Finno-Ougrien. V.L’age du fer.Antiquités des Provinces Baltiques. – Helsingfors, St. Petersbourg; Paris, 1884.

2. Aspelin J. R. Kokoilemia muinaistutkinnon alalta. 1, Etelä-Pohjanmaalta, 1871.

3. Aspelin J. R. Suomalais-ugrilaisen muinaistutkinnon alkeita, 1875.

4. Aspelin J. R. Muinaisjäännöksiä Suomen suvun asumus-aloilta, 1877-1884.

5. Aspelin J. R. De la civilization prehistorique des peuple et de leur permiens Commerce avec l’oriental: notice archeologique, 1878.