 |
|
Gimė 1902 m. vasario 12 d. Stanislavove, Ukrainoje, mirė – 1979 m. liepos 19 d. Vroclave, Lenkijoje.
1930 m. baigė priešistorinės ir klasikinės archeologijos studijas Filosofijos fakultete Lvovo universitete.
1930 m. apsigynė doktoratą.
Nuo 1931 m. dirbo viresniąja asistente, nuo 1935 m. adjunkte Vilniaus Stepono Batoro universiteto Archeologijos muziejaus Klasikinės archeologijos katedroje.
1934 m. ištekėjo už Vladimiro Holubovičiaus.
Nuo 1940 m. pradėjo dirbti archeologe Lietuvos dailės muziejuje, vėliau ji išvyko į Baltarusiją.
Nuo 1945 m. Gyveno Lenkijoje.
Iki 1946-1950 m. dirbo adjunkte Torunės universiteto Archeologijos katedroje.
Nuo 1950 m. dirbo Vroclavo universitete.
1956 m. įgijo docento vardą, po vyro mirties nuo 1962 m. vadovavo Archeologijos katedrai.
1968 m. tapo profesore.
Rūpinosi paminklų apsauga.
Tyrinėjimai
Su vyru Włodzimierz Hołubowicz ištyrė 27 archeologinius paminklus Vilniaus (Karmazinų, Pakrauglės, Paraisčių, Pučkalaukio, Sausių, Senųjų Macelių ir kitus pilkapynus) ir Naugarduko vaivadijose, taip pat Bekešo, Kreivosios pilies ir Aukštutinės pilies kalnus Vilniuje.
1933-1935 m. vykdė žvalgomąsias ekspedicijas.
Nuo 1949 m.tyrinėjo Šlionske.
Svarbesnės publikacijos
Holubovičiai E. ir V. Gedimino kalno Vilniuje 1940 metų kasinėjimų pranešimas // Lietuvos praeitis. – V., K., 1941. – T. 1, sąs. 2, p. 649-678, 7 lent.; Atsp.: K., 1941. – 45 p.
Holubovičienė E., Holubovičius V., Jablonskytė R. Seniausias Vilniaus kasinėjimų šviesoje // Vilniaus balsas. – 1940, gruod. 22, p. 5. – Tas pat lenk.: Prawda Wileńska. – 1941, saus. 24.
Hołubowiczowie H. i W. Najstarsze Wilno w swietle wykopalisk // Prawda Wileńska. – 1941, saus. 24, p. 4.
Hołubowiczowie H. i W. Pierwszy człowiek na naszych ziemiach // Prawda Wileńska. – 1941, vas. 26, p. 5.
Hołubowiczowie H. i W. W sprawie Krzywego Grodu // Prawda Wileńska. – 1941, vas. 4, p. 5.
Hołubowiczowie H. i W. Wykopaliska na Wilenszczyznie w latach 1938 i 1939. – Wilno, 1940. – 10 p.