 |
Gimė 1882 m. rugpjūčio 7 d. Valmieros mieste, Latvijoje, mirė – 1947 m. rugpjūčio 8 d. Stokholme, Švedijoje.
Mokėsi Valmieros parapijos mokykloje, kurioje mokytojavo jo tėvas Voldemaras Baluodis.
Vėliau lankė privačią E. Heinės mokyklą, baigė Rygos gimnaziją.
1902-1907 m. Tartu universitete, Estijoje, studijavo teologiją, istoriją ir archeologiją.
1907-1910 m. studijavo Maskvos archeologijos institute, kur 1910 m. apgynė diplominį darbą iš latvių genčių IX a.-XIII a. materialinės istorijos, paraleliai studijavo istoriją ir archeologiją Maskvos universitete.
1910–1912 m. Miuncheno universitete apgynė egiptologijos disertaciją filosofijos daktaro vardui gauti.
1912-1918 m. Maskvos archeologijos instituto egiptologijos docentas.
1915–1918 m. Maskvos universiteto rytų meno istorijos privatdocentas.
1918-1924 m. Saratovo universiteto meno istorijos profesorius, Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, prorektorius.
1924 m. kelis mėnesius dirbo Maskvos universitete, bet rudenį išrinktas Latvijos universiteto rytų istorijos ir archeologijos profesoriumi, grįžo į Rygą.
1926 m. pirmojo latvių archeologinio leidinio „Latvijos archeologija“ (Latvijas arheoloģija) sudarytojas ir redaktorius.
Latvijos universiteto Filologijos ir filosofijos fakulteto dekanas, prorektorius studijų reikalams, 1924-1940 m. Valstybinio istorijos muziejaus archeologijos skyriaus vedėjas, Paminklų valdybos pirmininkas, Latvijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas.
1940 m. emigravo į Stokholmą. 1943 m. atstovavo Latviją Baltijos komitete. Po Antrojo pasaulinio karo skaitė egiptologijos paskaitas Europos universitetuose.
Rašė apie Apuolės piliakalnį.
Įvertinimai
Latvijos II ir III laipsnio Trijų žvaigždžių ordinas.
Prancūzijos IV laipsnio Garbės legiono ordinas.
Švedijos Šiaurinės žvaigždės ordinas ir Vazos ordinas.
Tyrinėjimai
1909 m. tyrinėtas Kaugurų Pekos kalną (Latvijoje), ieškant Henriko Livoniečio kronikoje aprašyto Beverinos piliakalnio.
1919-1922 m. tyrinėti Pavolgio totorių pilkapiai, Aukso ordos sostinės Senasis ir Naujasis Sarajus (Kazachija).
1925-1926 m. tyrinėti Lūdzos ir Rezeknės apylinkių piliakalniai (Latvija).
1927 m. tyrinėta Slatė ir Raunos Tanisio kalnas (Latvija).
1939 m. tyrinėta Jersika (latgalių žemė) (Latvija).
Svarbesnės publikacijos
Balodis F. “V. Nagevičiaus iškasenos Apuolėje yra įrašiusios naujų puslapių senovės kuršių istorijoje” // Lietuvos aidas. – 1932, rugpj. 24, p. 5.
Balodis F. Apule. Apules pilskalns // Brīvas Zeme (Rīga). – 1931, Nr. 39, p. 309-311.
Balodis F. Apuolės piliakalnis // Lietuvos aidas. – 1931, lapkr. 18, p. 2-3.
Balodis F. Atrakts seno kuršu varenības piemineklis // Atpūta (Rīga). – 1932, Nr. 405.
Balodis F. Bagātīgi izrakumi Apūles pilskalnā Lietuvā // Jaunakas ziņas (Rīga). – 1932, Nr. 159.
Balodis F. Die lettischen Burgberge nach den Grabungen der letzten Jahre // Finska fornminnesföreningens tidiskrift (Helsinki). – 1934, t. 40, p. 200-211.
Balodis F. Izrakumi Impiltas pilskalnā // Brīva zeme (Rīga). – 1934, Nr. 185. – Tas pat: Latvis (Rīga). – 1934, Nr. 3843.
Balodis F. Kvieši senajā Kursā sēti jau 5.g.s. pr. Kr. Izrakumi Apūles pilskalnā // Brīva zeme (Rīga). – 1932, Nr. 160.
Balodis F. Latvijas pilskalni 1909.-1934. gadu izrakumi gaismā // Pagātne un tagadne.– Riga, 1938. – T. 2, p. 110-119.
Balodis F. Nobeigti izrakumu darbi Apūlés pilskalnā // Latvis (Rīga). – 1932, Nr. 3214.