 |
|
Gimiau 1974 m. spalio 4 d. Kaune. 1992 m. baigiau Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Dariaus ir Girėno gimnazija).
1992–1996 m. – bakalauro (apgintas bakalaurinis darbas „Senosios Žemaitijos šventvietės“), o 1996–1998 m. – magistro studijos Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (archeologijos specializacija) (apgintas magistrinis darbas „Senosios Lietuvos šventvietės (sisteminis ir chronologinis aspektas)“.
1992–1994 m. dirbau Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos Archeologijos skyriaus inspektoriumi.
1995–2005 m. Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus mokslo darbuotojas.
Nuo 2006 m. – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
2000 m. eksternu apgyniau humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Senosios Lietuvos šventvietės (sisteminis aspektas)“.
2001 m. stažavausi Stokholme (Švedija), 2002 m. – Kylyje (Vokietija), 2003 m. – Varšuvoje (Lenkija), 2004 m. – Rygoje (Latvija), 2005 m. – Minske (Baltarusija).
Tyrinėti paminklai
Nuo 1991 m. dalyvauju archeologinių tiriamųjų ekspedicijų darbe (1991–1993 m. Marvelėje, 1994–1995 m. – Mošoje, 1996 m. – Kalniškiuose ir Žėronyse, 1997 m. – Šeimyniškėliuose, 1998 m. – Pakalniuose, 1999 m. – Pakalniuose ir Skersabaliuose, 2000 m. – Pilviškėse ir Santakoje, 2001–2003 m. – Santakoje, 2004 m. – Plikiškėse ir Izabelinoje, 2005 m. – Plikiškėse, 2006–2007 m. – Bajoruose ir Turlojiškėse, 2008-2009 m. – Bajoruose).
Nuo 1990 m. dalyvauju archeologinėse žvalgomosiose ekspedicijose įvairiose Lietuvos vietovėse, nuo 2005 m. – Baltarusijoje.
Pagrindinės mokslinių interesų sritys
1) Baltų religijos ir mitologijos tyrimai, baltų šventvietės;
2) Lokaliniai tyrimai įvairiose Lietuvos vietovėse;
3) Lituanistinių šaltinių skaitmeninimas.
Baltų šventviečių tyrinėjimai vykdomi kompleksiškai. Istorinių, archeologinių, kalbinių, etnologinių ir tautosakinių šaltinių sintezė leidžia atskleisti daugelį naujų, iki šiol neišryškintų senųjų šventviečių socialinių, kultūrinių ir religinių bruožų.
Parengti du Lietuvos šventviečių sąvado tomai (Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius, 1998 ir Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius, 2006).
Surinkti, apibendrinti ir sąvaduose kvalifikuotai pateikiami duomenys yra naujas šaltinis baltų ir senovės lietuvių kultūrai tirti, istorinio kraštovaizdžio rekonstrukcijoms, paveldosaugai ir kitoms sritims.
Lokaliniai tyrimai įvairiose Lietuvos vietovėse apima tiek detalius mikroregionų tyrinėjimus (2000–2001 m. tirtas Merkinės kraštas), tiek apibendrintai nagrinėja kultūras ir konkrečius istorinius laikotarpius (nuo 2002 m. analizuojama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros raida I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje).
Nuo 2005 m. kompleksiniai tyrimai Neries baseine išsiplėtė ir į Baltarusijos teritoriją, apimdami ne tik Neries vidurupį, bet ir ištakų rajoną.
Lituanistinių šaltinių skaitmeninimas 2003–2006 m. apėmė informacinės sistemos Aruodai metaduomenų struktūros projektavimą, lietuvių archeologijos tezauro kūrimą, šaltinių įskaitmeninimo koncepcijos rengimą. 2007–2008 m. šioje srityje dirbau epizodiškai.
Monografijos
1.Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998. 741 p.
2.Ar tikrai Raigardas prasmego? Kompleksinių tyrimų duomenys. Vilnius: VDA leidykla, 2001. 134 p. (su bendraautoriais).
3. Alkai: baltų šventviečių studija. Vilnius: Diemedis, 2003, 319 p.
4. Studies into the Balts’ Sacred Places. Oxford: J. & E. Hedges Ltd, 2004, 124 p. (British Archaeological Reports. International Series vol. 1228).
5. Merkinės istorijos bruožai. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. 453 p. (su bendraautoriais).
6. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius: Diemedis, 2006. 784 p.
7. Lietuva: 101 įdomiausia vieta. Vilnius: Alma littera, 2008. 316 p. (kartu su V. Baltrūnu).
Svarbesni moksliniai straipsniai
1. Barstyčių alkai – senųjų kuršių tikėjimo ir apeigų atspindys, Žemaičių praeitis, 1994, t. 3, p. 102–109.
2. Mosėdžio ir Salantų apylinkių senosios šventvietės, Liaudies kultūra, 1995, Nr. 2, p. 31–33; 1995, Nr. 3, p. 11–16.
3. Stabinės šventvietės klausimu, Kultūros paminklai, 1995, t. 2, p. 3–11.
4. Žmonės, pavirtę akmenimis, Liaudies kultūra, 1995, Nr. 6, p. 24–29; 1996, Nr. 2, p. 13–25; 1996, Nr. 5, p. 20–31.
5. Akmenys su duobutėmis, Kultūros paminklai, 1996, t. 3, p. 6–19.
6. Naujojo Daugėliškio (Ignalinos r.) padavimai, Tautosakos darbai, 1996, t. 5, p. 169–210. (Bendraautorė – D. Vaitkevičienė).
7.Šiaurės vakarų Lietuvos mitologiniai-sakraliniai objektai ir jų etnologinio-folkloristinio tyrimo perspektyvos, Etnologiniai ir folkloristiniai tyrinėjimai [1994]: Ekspedicijų medžiaga ir patirtis. Vilnius, 1997, p. 5–12.
8. Akmenys su pėdomis Lietuvoje, Lituanistica, 1997, Nr. 2, p. 30–54.
9. Senojo tikėjimo šventvietės Sedos apylinkėse, Žemaičių praeitis, 1997, t. 5, p. 151–155.
10. Laukagalio apeiginis akmuo, Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 343–350. (Bendraautorius – L. Klimka).
11. Alkas: lietuviškas paminklų kontekstas, Lietuvos archeologija, 1998, t. 15, p. 333–350.
12. Mirtis, laidotuvės ir atminai, Tautosakos darbai, 1998, t. 9, p. 204–261. (Bendraautorė – D. Vaitkevičienė).
13. Kriaunos-Obeliai: senojo tikėjimo šventvietės, Kriaunos-Obeliai. Vilnius, 1998, p. 51–80. (Bendraautorius – G. Gruzdas).
14. Akmenys su plokščiadugniais dubenimis Lietuvoje ir Latvijoje, Lietuvos archeologija, 1999, t. 18, p. 227–242.
15. Jaunas mėnulis, Tautosakos darbai, 1999, t. 11, p. 188–194.
16.Senosios Lietuvos šventvietės (sisteminis aspektas). Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius, 2000, 26 p.
17. XIII a. Lietuvos valstybinės religijos bruožai, Lietuvos archeologija, 2001, t. 21, p. 311–334. (Bendraautorė – D. Vaitkevičienė).
18. Senosios Renavo apylinkių šventvietės, Žemaičių praeitis, 2001, t. 9, p. 8–14.
19. Veliuonos apylinkių šventvietės, Veliuona. Vilnius, 2001, p. 49–63.
20. Linkmenų krašto šventvietės, Krivasalio apylinkėse. Kraštotyrinės ekspedicijos medžiaga. Kaunas-Vilnius, 2001, p. 4–9.
21. Senosios šventvietės prie Dubysos (kontekstų beieškant), Liaudies kultūra, 2001, Nr. 2, p. 20–31.
22. Pasakoja veliuoniškė Elvyra Čelkonienė, Veliuona. Vilnius, 2001, p. 1085–1111.
23. Šventvietės, mitologinės vietovės, mitologiniai akmenys, Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, 2001, p. 74–86.
24. Raganinės – nauja Lietuvos šventviečių grupė, Tautosakos darbai, 2002, t. 16, p. 165–171.
25. Nauja Žvėrūnos-Medeinos perspektyva, Lietuvos archeologija, 2003, t. 24, p. 17–32.
26. Dubysos žemupio šventvietės, Seredžius. Vilnius, 2003, p. 124–140.
27. Iš ankstyvosios Švenčionių istorijos, Kultūros paminklai, 2003, Nr. 10, p.10–16.
28. Kupolių šventvietės, Tautosakos darbai, 2003, t. 19, p. 122–131.
29. Raktas Romuvai, Liaudies kultūra, 2003, Nr. 6, p. 14–33.
30. Pakalnių pilkapiai, Lietuvos archeologija, 2004, t. 26, p. 47–72.
31. Badania cmentarzyska kurhanowego koło wsi Pakalniai na Litwie. Przyczynek do dyskusji nad datowaniem początków kultury kurhanów wschodniolitewskich, Wiadomości Archeologiczne, 2003, t. LVI, s. 111–124.
32. Dainavos problema šiandienos archeologijoje, Antrasis Dzūkijos kultūros kongresas. Merkinė, 2003 m. birželio 6 ir 8 d. [Be leidimo vietos], 2004, p. 10–12.
33.Некоторые замечания по поводу свещенных мест Восточной Литвы, Культурны ландшафт Вiлейшчыны. Мiнск, 2004, с. 8–14.
34. Kvėdarnos apylinkių šventvietės, Kvėdarna. Vilnius, 2004, p. 66–86.
35. The Main Features of the State Religion in the thirteenth-century Lithuania, Балто-славянские исследования,, 2004, t. 16, c. 331–356.
36. Vienos teorijos pėdsakais arba mirusiųjų deginimo paprotys Rytų Lietuvoje, Lietuvos archeologija, 2005, t. 27, p. 75–86.
37. Lietuvos archeologijos tezauro projektas, Lietuvos archeologija, 2005, t. 28, p. 231–236.
38. Akmenys su smailiadugniais dubenimis, Lietuvos archeologija, 2005, t. 28, p. 191–207.
39. Prof. Jono Puzino archeologijos terminų kartoteka, Lietuvos archeologija, 2005, t. 29, p. 49–54.
40. Laukuvos šventvietės, Laukuva /1. Vilnius, 2005, p. 140–170.
41. Vilija-Neris: vardo istorijos vingiai, Liaudies kultūra, 2005, Nr. 6, p. 10–16.
42. Vilniaus apylinkių padavimai, Tautosakos darbai, 2005, t. 21, p. 219–261. (Parengta kartu su B. Piasecka ir I. Stankevičiūte).
43. Interpreting the East Lithuanian Barrow Culture, Papers from the first theoretical seminar of the Baltic archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17th–19th, 2003. Interarchaeologia /1. Tartu-Riga-Vilnius, 2005, p. 71–86.
44. По поводу классификации священных камней балтов, Материалы по археологии Беларуси, 2005, Вып. 9, с. 70–79
45. Prussian Romuva Decoded, Cosmos. The Journal of the Traditional Cosmology Society, Edinburgh, 2006, Vol. 19, No. 1, p. 93–127.
46. Lithuanian Archaeology and Folklore: Towards Cooperation, Kultūras Krustpunkti, Rīga, 2006, 3. laid., lpp. 82–89.
47. Medicina baltiškų šventviečių kontekste, Žmogaus samprata tradicinėje kultūroje. Konferencijos medžiaga. 2000 m. gegužės 9–11 d. Vilnius. Vilnius, 2005, p. 214–226.
48. Aukštaitiški aukurai, Aukštaičių tapatumo paieškos, Kaunas, 2006, p. 7–19.
49. Нестереотипный взгляд на культуру Восточнолитовских курганов, Материалы VI международной научной конференции в честь академиков АН БССР Н. М. Никольского и В. Н. Перцева. 7–9 апреля 2005 г., Минск. Минск, 2005, с. 7–13.
50. In Memoriam. Vytautas Kazakevičius (1951–2005). Vilnius, 2006. 12 p.
51. Senųjų šventviečių tradicija prieš 100 metų, Romuva, 2006, Nr. 4, p. 4–6.
52. Lietuvos archeologija Lituanistikos paveldo informacinės sistemos Aruodai perspektyvoje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 28–33.
53. Vilniaus apylinkių padavimai, Tautosakos darbai, 2007, t. XXXIII, p. 198–247. (Kartu su B. Piasecka ir I. Stankevičiūte).
54. Interpreting Taurapilis Prehistoric Site: Landscape Revealing the Power? Archaeologia Baltica, 2007, vol. 8, p. 155–159.
55. Publications by Vytautas Kazakevičius (1951–2005), Archaeologia Baltica, 2007, vol. 8, p. 17–21.
56. Examining the Layout Tendencies of East Lithuanian Barrows // Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21-22, 2005, Interarchaeologia /2. Vilnius-Helsinki-Riga-Tartu, 2007, p. 117–125.
57. Santakos pilkapiai (Vilniaus r.), Lietuvos archeologija, 2007, t. 30, p. 181–212.
58. Padavimai iš 1784 m. Vilniaus vyskupijos dekanatų aprašymo, Tautosakos darbai, 2008, t. 35, p. 313-316.
59. Baltų mitologijos paveldas, Neris tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilnius, 2008, p. 54–77.
Taip pat straipsniai Archeologinių tyrinėjimų Lietuvoje leidiniui (nuo 1994 m.) ir Visuotinei lietuvių enciklopedijai (t. 1–4).
Recenzijos mokslo leidiniuose
1. Luven Y. Der Kult der Hausschlange. Eine Studie zur Religionsgeschichte der Letten und Litauer” (Köln-Weimar-Wien, 2001, 499 p.), Lietuvos archeologija, 2003, t. 24, p. 315–318.
2. Зайкоỹскi Э. М., Дучыц Л. У. Жыватворныя крынiцы Беларусi (Мiнск, 2001, 111 p.), Tautosakos darbai, 2003, t. 19, p. 306–308.
3. Zemgaļi senatnē. Žiemgaliai senovėje (Rīga, 2003, 109 p.), Žiemgala, 2004, Nr. 1, p. 45–46.
4. Račiūnaitė R., Senvaitytė D., Vaicekauskas A. Senovės lietuvių pasaulėžiūra. Metodinė mokymo priemonė (Kaunas, 2001, 178 p.), Lietuvos etnologija, 2005, t. 4, p. 159–166.
Kai kurios mokslo populiarinimo publikacijos
1. Senosios Vilniaus šventvietės, Šiaurės Atėnai, 2003-11-15 (nr. 42), p. 10–11; 2003 11 22 (nr. 43), p.10–11.
2. Atėję iš praeities [Vadovas po Dieveniškių istorinio regioninio parko archeologijos paminklus]. Kaunas: Lututė, 2003, 20 p.
3. Grabijolų šventvietės, Grabijolai. Kaunas, 2005, p. 18–25.
4. Paslaptingoji Neris, Šiaurės Atėnai, 2005-07-23 (nr. 28), p. 10.