dr. Eugenijus Svetikas

posted in: Dirbantys archeologai | 0

 

svetikaseugenijus
Institucija, pareigos Lietuvos istorijos institutas, Archeologijos skyrius, mokslo darbuotojas
Adresas Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius
Telefonas (8~5) 2614935
El. pašto adresas geniussv@takas.lt

Gimiau 1957 m. rugsėjo 25 d. Alytuje. 1975 m. baigiau Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą.

1980 m. baigiau studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Parašiau diplominį darbą apie Eustachijaus Tiškevičiaus archeologinę ir muziejinę veiklą. Įgijau istoriko, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę, specializacija – archeologija.

Nuo 1981 m. iki 1987 m. dirbau Alytaus kraštotyros muziejuje. Kasinėjau Bazorų, Leipalingio, Didžiasalio, Taikūnų, Alytaus, Vinkšninių ir kt. XIV a. pabaigos – XVII a. kapinynus, kuriuose iš viso buvo atidengta apie 1500 kapų. Be to, kasinėjau Alytaus ir Giluičių piliakalnių gyvenvietes, Kaziulių, Vinkšninių pilkapius ir kt. Iš šios veiklos išsiskiria 1984 – 1986 m. didžiausias tyrinėtas Alytaus kapinynas, kuriame buvo atidengti 1152 kapai ir surinkta keli tūkstančiai radinių. Tai iki šiol didžiausias to laikotarpio kapinynas Lietuvoje. Tuo pačiu metu dirbau ir mokslinį tiriamąjį darbą, parašiau ir paskelbiau keliasdešimt mokslinių, mokslinių informacinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.

Nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 vasario 20 d. dirbau Alytaus 1-ojoje ir 2-ojoje vidurinėse mokyklose. 1988–1989 m. kasinėjau Dzirmiškių pilkapyne.

1993 m. birželio 30 d. Vilniaus universitete apgyniau disertaciją “Žiedai ir monetos XIV–XVII a. kapuose. Tipologija ir chronologija”, už kurią buvo suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.

Nuo 1995 m. vasario 21 d. pradėjau dirbti Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus mokslo darbuotoju.

1999–2003 m. buvau Valstybinės paminklosaugos komisijos nariu.

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys

Christianizacijos reiškiniai Lietuvoje XIV a. pabaigoje – XVII a.: archeologijos duomenų klasifikavimas, analizė ir interpretacija.

Svarbiausios mokslinės publikacijos 1995–2005 m.

Knygos:

Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai: monografija, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2003, 443, [1] p.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a.: monografiaj, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2009, 2 tomai.

Straipsniai:

Monetos XIV–XVII a. Lietuvos kapinynuose, Lietuvos archeologija, 1995, t. 11, p. 117–151.

Apkalai su širdies simboliu Lietuvoje kontrreformacijos laikotarpio pradžioje, Lituanistica, 1997, nr. 1 (29), p. 28–34.

Kapšelių apkalai su liūto simboliu Lietuvoje XV a. antrojoje pusėje, Lituanistica, 1997, nr. 2 (30), p. 20–29.

Tretininkai Lietuvos christianizacijos pradžioje: archeologijos duomenys apie jų atributiką, Lituanistica, 1997, nr. 4 (32), p. 13–38.

Sagtys XIV-XVII a.: tipai ir paskirtis (pagal vėlyvųjų viduramžių kapinynų medžiagą), Lietuvos archeologija, 1998, t. 15, p. 389-431.

Kauliniai stiliai – vėlyvųjų viduramžiu ir naujųjų amžių rašikliai Lietuvoje, Lituanistica, 1998, nr. 3 (35), p. 21-42.

Lietuvoje aptikti vaškuotų lentelių pėdsakai, Lituanistica, 1999, nr. 3 (39), p. 45-77.

Rozetinės segės: tipai, simbolika ir paskirtis, Iš baltų kultūros istorijos. Skiriama Adolfo Tautavičiaus 75-mečiui, Vilnius, 2000, p. 173-187.

Mirusiųjų pinigai Lietuvoje XIV a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje: krikšcioniškas laidojimo paprotys ir jo semantika, Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius, 2000, p. 26-48.

Daugiakaroliai antsmilkiniai: etninis ar konfesinis požymis, Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 5-19.

Vaškuotų lentelių vartojimas Europoje ir galimas jų panaudojimas LDK raštvedyboje XV-XVI a. pradžioje, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 2001, t. 3, p. 73–96.

Christianizacijos šaltinių paieška Lietuvos XIV a. pabaigos – XVIII a. pradžios kapinynų medžiagoje, Lituanistica, 2002, nr. 1 (49), p. 74–97.

The Tertiaries in the Early Stages of Christianity in Lithuania: their Attributes in the Light of Archaeology, Preprinted Papers. Medieval Europe Basel 2002. 3rd International Conference of Medieval and Later Archaeology. Basel (Switzerland) 10.–15. September 2002, Hertingen, 2002, vol. 2: Sections 4 and 5, p. 411–414.

Tretininkų odiniai kapšeliai: jų apkalų tipologija, chronologija ir simbolika, Lietuvos archeologija, 2002, t. 24, p. 237–260.

Šešiakampės žvaigždinės segės LDK ir jų analogijos Šv. Romos imperijoje, Lituanistica, 2003, nr. 3.

Betliejaus žvaigždės segės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Livonijoje: insignijos ar devocionalijos?, Lietuvos istorijos metraštis. 2003 metai, 1, Vilnius, 2004, p. 5-40: santr. angl.

Livonijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijai: kryželiai XIV a. II pusės–XV a. Lietuvos kapuose, Lituanistica, nr. 1 (69), p. 51–65.

Senųjų Trakų benediktinų veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijoje XV–XVI a. pradžioje: šv. Kotrynos Aleksandrietės kulto atributas – segės su rato simboliu, Lituanistica, nr. 3 (71), p. 13–28.

The 1387 Baptism Formula of the Grand Duchy of Lithuania abiecta ydolorum servitute et cecitatis errorum detracta caligine: A Brief Interpretation of the Archaeological Data, Lithuanian Historical Studies, 2007, vol. 11, p. 107–135.

XV a. antkaklės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos archeologija, Vilnius, 2007, t. 30, p. 97–120.

XIV a. antrosios–XV a. pirmosios pusės žiedinės segės reljefiniu paviršiumi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Livonijoje, Lietuvos archeologija, Vilnius, 2007, t. 32, p. 73–106.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto investitūros žiedas, Lituanistica, 2008, nr. 2 (74), p. 14–29.

XIV a. pabaigos-XV a. amuletai iš apkaustyto lokio nago Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir kaimyniniuose kraštuose, Lietuvos archeologija, 2009, t. 34, p. 171–210.