 |
|
1950 m. balandžio 24 d. Klaipėdoje.
1968–1973 m. studijavau Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
1972–1977 m. dirbau Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos taryboje. Nuo 1977 m. dėstau Vilniaus pedagoginiame universitete (tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute). Nuo 1991 m. – Baltų proistorės katedros vedėjas. Dėstau Baltų proistorės kursus bakalaurams ir magistrams. 1988–1990 m. dirbau Istorijos fakulteto prodekanu, 1990–1991 m. – dekanu, 1991–1993 m. – studijų prorektorius, šiuo metu – Istorijos fakulteto dekanas.
Taip pat esu Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas (2000 m.), fondo valdybos narys (nuo 2000 m.), Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys (nuo 2003 m.). Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų žurnalo „Istorija“ redakcinės kolegijos pirmininkas (nuo 1994 m.), žurnalo „Archaeologia Lituana“ redakcinės kolegijos narys (nuo 2004 m.), tarptautinių konferencijų dalyvis.
Žmona Audronė, sūnus Marius (g. 1973), duktė Indrė (g. 1977).
2003 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 2042 apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2008 m. Lietuvos mokslo premija paskirta už taikomosios mokslinės veiklos darbų ciklą „Istorija ir kompiuteriai (1997–2007 m.)“.
Svarbiausios tyrinėjimų sritys
Baltų visuomenės materialusis ir dvasinis paveldas bei kompiuterinės technologijos taikymas archeologijoje. Kuriu kompiuterines mokslines šviečiamąsias programas archeologijos srityje.
Archeologinių tyrimų interesai
Romėniškojo laikotarpio (I–V a. vidurys) baltiškosios kultūros Lietuvos teritorijoje, ypač centrinės Lietuvos ir Nemuno Žemupio baltiškųjų kultūrų laidojimo paminklai.
Tyrinėti objektai
Raudonėnų (Jurbarko r.), Plinkaigalio (Kėdainių r.), Lauksvydų ir Krūvandų (Kauno r.), Rupunionių (Kauno r.), Šaukėnų (Tauragės r.), Dauglaukio (Tauragės r.) kapinynai.
Vykdoma archeologinės informacijos sklaida
1990 m. Oksforde (Didžioji Britanija) demonstravau programą „Baltų laidojimo paminklai“, 1991 m. Bergene (Norvegija) – grafinę programą „Lietuvos proistorė“. Programoje „Lietuva 2000“ (1993 m.) drauge su M. Jovaiša ir A. Sadausku laimėjome konkursą „Etninės kultūros darbuotojo tipiška darbo vieta“. Naudojant vadinamąją multimedijos kompiuterinę technologiją, sukurta pirma kompiuterinė knyga Lietuvoje, kuri buvo demonstruota Olandijoje.
Esu daugiau nei 40 mokslinių straipsnių autorius, tarptautinių (Oksfordas, Kijevas) ir respublikinių konferencijų dalyvis. 4 leidinių bendraautoris.
Jovaiša E. Žvilgsnis į „Aukso amžių“. Baltai pirmaisiais amžiais po Kristaus [CD-ROM]. – Vilnius, 1998.
Lietuva iki Mindaugo / sud. E. Jovaiša, A. Butrimas. – Vilnius: Elektroninės leidybos namai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, p. 2003, 462.
Lietuva iki Mindaugo / red., sud. ir projekto vadovas E. Jovaiša: [CD-ROM]. – Vilnius: Elektroninės leidybos namai, 1999, 2-as leidimas 2001, 3-ias leidimas 2003.
Atstatykime Lietuvos valdovų rūmus / sud. E. Jovaiša, V. Urbanavičius: [CD-ROM]. – Vilnius: Elektroninės leidybos namai, 2003.
Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės / red., sud. ir projekto vadovas E. Jovaiša. [CD-ROM]. – Vilnius: Elektroninės leidybos namai, 2002, 2-as leidimas, 2003.
Gimtoji istorija. 7 klasė / sud. E. Jovaiša. – Vilnius: Elektroninės leidybos namai, Versus Aureus leidykla, 2003, p. 86.
Įdomioji Lietuvos istorija: [Lietuvos istorijos vadovėlis] / sud. projekto vadovas, aut. E. Jovaiša. [CD-ROM]. – Vilnius: Elektroninės leidybos namai. – 2004.