Donatas Butkus (1952-2018)

 

butkusdonatas
Institucija, pareigos Kretingos muziejus, Archeologijos skyrius, vedėjas
Adresas Vilniaus g. 20, LT-97104 Kretinga
Telefonas (8~445) 79039
El. pašto adresas butkus.zita@gmail.com

Gimiau 1952 m. vasario 17 d. Alsėdžiuose (Plungės r.). Tais pačiais metais mūsų šeima persikėlė į Skuodo miestą, kur gyvenome iki 1960 metų. Nuo septinto dešimtmečio pradžios pastoviai gyvenu Palangoje.

Pirmuosius archeologinius tyrinėjimus pamačiau dar besimokydamas Palangos vidurinės mokyklos pradinėse klasėse. Berods 1961 ar 1962 metais mums, grupei moksleivių, buvo surengta pažintinė ekskursija į kasinėjimų vietą tuometinėje Komjaunimo (dabar – Plytų) gatvėje. Visam gyvenimui įstrigo atidengto kario kapo vaizdas. Vėliau teko perskaityti nemažai literatūros, kur buvo aprašyti svarbiausi pasauliniai archeologiniai atradimai.

1970 metais pabaigęs Palangos vidurinę mokyklą pasirinkau studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Su archeologija vėl susidūriau praktikos metu Vilkiautinio pilkapyno ir Papiškių pilkapių (Varėnos r.) tyrinėjimuose 1973 ir 1974 m. (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas), Aukštųjų Rusokų (Vilniaus r.) (tyrimų vadovė Regina Volkaitė–Kulikauskienė) ir Ėgliškių pilkapių (Kretingos r.) (tyrimų vadovė Elena Grigalavičienė) tyrinėjimuose. 1974 m. Ėgliškėse pirmą kartą susidūriau su ekspedicijoje braižytoju dirbusiu inžinieriumi Ignu Jablonskiu. Žymiai vėliau sužinojau, kad šis kuklus ir mažakalbis kraštotyrininkas yra dalyvavęs daugelyje reikšmingų archeologinių ekspedicijų. Praktikos metu įgyta patirtis pravertė dirbant muziejuje. Vilniaus universitetą baigiau 1976 metais, išlaikiau valstybinius egzaminus.

1976 m. pradėjau dirbti Kretingos kraštotyros muziejuje, kuo arčiau gyvenamosios vietos Palangoje. Kretingos kraštotyros muziejus tuo metu gyveno ne patį geriausią laikotarpį. Pasikeitė nemažai darbuotojų (ne paslaptis, kad tuometiniai atlyginimai muziejuose buvo maži), muziejaus fondo eksponatai buvo išskirstyti po visas laikinas saugyklas ar supakuoti laukė kraustymo į baigiamas restauruoti buvusias Pranciškonų ordino vienuolyno patalpas. Persikėlimas ir patalpų pritaikymas muziejaus poreikiams atėmė daug laiko ir jėgų. Pasibaigus įkurtuvių rūpesčiams, pradėjau susipažinti su muziejaus fondais (ne tik archeologija). Iškilo būtinybė paruošti naują stacionarią ekspoziciją. Paaiškėjo, kad trūksta darbo muziejuje patirties ir žinių. Teko važinėti pas kolegas į kitus muziejus, tartis su buvusiais dėstytojais, praeityje muziejininkais Pranu Kulikausku, Regina Volkaite–Kulikauskiene, Rimute Rimantiene, tuometine istorijos ir etnografijos muziejaus archeologijos skyriaus vedėja Brone Tautavičiene, archeologu Vytautu Daugudžiu. Ekspozicija buvo atidaryta 1985 metų liepos 12 d. Ekspozicijos kūrimo metu paaiškėjo, kad yra chronologinių spragų, kurias gali užpildyti tik pastovūs archeologiniai tyrinėjimai. Paaiškėjo ir tai, kad pajūrio archeologinių paminklų tyrinėjimų metu sukaupti radiniai yra labai blogos būklės ir reikalingos didžiulės lėšos jiems išsaugoti. Labai laiku susikūrė prie Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras, kur ir buvo konservuota svarbiausia dalis muziejaus eksponatų. Su šiuo centru bendradarbiaujame iki šiol. Supratome, kad didesnės apimties archeologiniai tyrinėjimai neįmanomi be lėšų, skirtų radinių konservavimui. Pirmoji Kretingos kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija buvo surengta 1988 m. kartu su kraštotyrininku Ignu Jablonskiu (jis turėjo „atvirą lapą“ – anuomet leidimą archeologiniams tyrimams) ir Kretingos rajono kultūros skyriaus vyr. metodininku paminklų apsaugai Juliumi Kanarsku. Tyrėme 1972 m. dujotiekio trasos apnaikinto Andulių – Ėgliškių kapinyno vakarinę dalį (1972 m. dujotiekio trasos pakraščius žvalgė Ignas Jablonskis). Nuo 1991 metų kartu su Juliumi Kanarsku tyrinėjame Lazdininkų–Kalnalaukio kapinyną. Atskirais metais šio kapinyno kasinėjimuose dalyvavo archeologai Raimundas Sidrys (Vytauto Didžiojo universitetas, 1992 m.), Audronė Bliujienė (Lietuvos dailės muziejus, 1997 m.) ir Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas, 2000 m.). Apsiriboti šio objekto tyrimais vertė paminklo specifika – po kapinynu aptikti gyvenvietės pėdsakai, įdomūs radiniai. Nusprendžiau, kad nuodugnus vieno paminklo pažinimas gali suteikti daugiau informacijos apie toje vietoje gyvenusią bendruomenę.

Archeologijos paveldo sklaida

Archeologijos paveldo sklaida vyksta pirmiausia ekspozicijos dėka. Stengiuosi joje pateikti naujausių tyrinėjimų medžiagą. Labai dažnai tokius radinius būtų tikslinga atkurti iš autentiškų medžiagų replikų (kopijų) pavidalu. Toks būdas labai palengvina muziejaus lankytojui suvokti eksponuojamo dirbinio vertę.

Tyrinėti objektai

1. Andulių, Ėgliškių kapinynas, Kretingos r., 1988 m. (su J. Kanarsku, I. Jablonskiu)

2. Lazdininkų, Kalnalaukio kapinynas, Kretingos r., 1991 m. (su J. Kanarsku), 1992 m. (su J. Kanarsku, R. Sidriu), 1993, 1996 m. (su J. Kanarsku), 1997 m., 1998 m. (su A. Bliujiene), 2000 m. (su J. Kanarsku, A. Merkevičiumi), 2003 m. (su J. Kanarsku), 2006 (su J. Kanarsku), 2007 m.

3. Kretingos senojo miesto vieta (Rotušės aikštė), Kretinga, Kretingos r., 2003 m.

4. Kretingos senkapiai (Basanavičiaus g.), Kretinga, Kretingos r., 2004 m. (su J. Kanarsku).

5. Kretingos dvaro sodyba, Kretinga, Kretingos r., 2004 m. (su J. Kanarsku).

Publikuoti straipsniai

1. Butkus D. Kretingos kraštotyros muziejaus monetų lobiai. Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: Jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 1983, p. 17-18 (Baublių, Genčų, Lazdininkų, Kašučių, Kretingos, Kvecių, Palangos, Salantų ir Gargždų lobiai).

2. Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1991 m. ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992, sąs. 1, p. 81-85.

3. Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietės. ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992, sąs. 1, p. 39-41.

4. Butkus D., Sidrys R., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais. ATL 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, p. 138-145.

5. Butkus D. Žymus visuomenės veikėjas Vladas Nagevičius (1881.06.17 – 1954.09.15). Pajūrio naujienos (Kretinga), 1995, rugsėjo 12.

6. Butkus D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1996-1997 metais. ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 190-194.

7. Butkus D. Senovės kuršių moterų kostiumas Kretingos muziejuje. Švyturys (Kretinga), 1998, kovo 10, p. 5.

8. Butkus D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. ATL 2000 metais, Vilnius, 2002, p. 98-100.

9. Butkus D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. ATL 2001 metais, Vilnius, 2002, p. 119-120.

10. Bliujienė A., Butkus D. VII a. pirmosios pusės karys iš Lazdininkų (Kalnalaukio). Archaeologia Lituana, Vilnius, 2002, t. 3, p. 81-99.

11. Jankūnienė V., Butkus D. Lazdininkų plokštinio kapinyno tyrinėjimai ir kapo Nr. 65 dėžučių su įkapėmis konservavimas. Lietuvos dailės muziejus. Metraštis. Vilnius, 2002, t. 5, p. 332-339.

12. Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė. ATL 2003 metais, Vilnius, 2005, p. 30-31.

13. Butkus D., Kanarskas J. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. ATL 2003 metais, Vilnius, 2005, p. 118-119.

14. Kanarskas, J., Butkus, D. Kretingos senkapis. ATL 2004 metais, Vilnius, 2006, p. 122-126.

15. Kanarskas, J., Butkus, D. Kretingos dvarvietė. ATL 2004 metais, Vilnius, 2006, p. 150-152.

16. Butkus D. Archeologijos rinkinys. Iš praeities į dabartį. Mokslinės konferencijos, skirtos Kretingos muziejaus 70-osioms įkūrimo metinėms, pranešimai. Kretinga: Kretingos muziejus, 2005, rugpjūčio 5, p. 24-28 (apie Kretingos muziejuje sukauptas archeologijos vertybes, tyrinėtas archeologijos vietas).

17. Kanarskas, J., Butkus, D., Merkevičius, A. (jaun.) Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė. ATL 2006 metais, Vilnius, 2007, p. 68-72.

18. Kanarskas, J., Butkus, D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. ATL 2006 metais, Vilnius, 2007, p. 157-158.

19. Butkus, D. Kretingos Rotušės aikštės žvalgymai 2003 m. Kretingoje. ATL 2006 metais, Vilnius, 2007, p. 341-342.

20. Butkus D., A. Bliujienė. Bronze Drinking Horne Terminals from Kašučiai Cemetery in the Western Lithuania as a part of Lively Connections between the Southern Curonia and Central Scandinavia. Światowit, t. VI (XLVII), Warsawa, 2007, p.13- 21.

21. Butkus D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. ATL 2007 metais, Vilnius, 2008, p. 178-182.

22. Butkus D. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. ATL 2008 metais, Vilnius, 2009, p. 118-122.