Metų archeologas 2012 – dr. Povilas Blaževičius

Dr. Povilas Blaževičius, iki šiol jauniausias Metų archeologo vardą gavęs mokslininkas, suteikė Lietuvos archeologijos mokslui to, ko jam neretai trūksta – žaismingumo, intrigos, sąlyčio su visai visuomenei ir, kas ypač svarbu, jauniausiajai jos daliai, rūpimomis temomis. Savo veikla jis parodė, kad iš susidomėjimo spindinčios vaiko akys yra ne menkesnis archeologo darbo įvertinimas, nei publikacija prestižiniame mokslo žurnale ar pranešimas konferencijoje.

P. Blaževičius dar studijų metais ėmė kryptingai domėtis Viduramžių ir Naujųjų laikų žaislais, žaidimais, pramogomis. 2002 m. pradėjęs dirbti Vilniaus žemutinės pilies tyrimų grupėje (anksčiau – PTC „Lietuvos pilys“, dabar – Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), turėjo galimybę susipažinti su neišsemiamais šio objekto radinių fondais, kuriuos ir pats gausino atlikdamas archeologinius tyrimus.

Netrukus pasirodė ir pirmieji jo moksliniai straipsniai, skirti lošimo kauliukams, vilkeliams, šachmatams, vaikų žaislams. Kelerių metų darbą apibendrino daktaro disertacija „Žaislai ir žaidimai Lietuvoje XIII–XVII amžiais remiantis archeologijos duomenimis“ (2010 m.) ir monografija „Seniausieji Lietuvos žaislai“ (2011 m.). Pastaroji studija, pritaikyta platesniam skaitytojų ratui, gausiai ir išradingai iliustruota radinių fotografijomis, piešiniais ir rekonstrukcijomis, ikonografinėmis analogijomis, piešia savitą Viduramžių paveikslą. Jame – ne karai, badas, maras, gyvenimą kaustančios religinės dogmos, o laisvalaikis bei žaidimai ir svarbiausia – vaikai, kurių egzistavimą tūlas praeities tyrinėtojas tiesiog praleidžia pro akis.

Kitas P. Blaževičiaus (ir jo žmonos Indrės Blaževičienės) nuopelnas – 2012 m. duris atvėręs Žaislų muziejus, kurio ekspozicijos didelę dalį sudaro archeologinių radinių kopijos bei su priešistore ir Viduramžiais susijusi edukacinė programa. Dinamiška, interaktyvi muziejaus ekspozicija teikia vaikams pažinimo džiaugsmą, patraukliai supažindina juos su bendraamžių žaislais ir žaidimais nuo pat akmens amžiaus iki pastarųjų dešimtmečių, o tėvams leidžia mintimis grįžti į vaikyste, vartant rankose kadaise turėtą žaislą. Žvelgiant plačiau, ši iniciatyva – puikus pavyzdys visai Lietuvai, kad atkakliai siekiant tikslo, joks užmojis nėra per didelis ir kad šeimos verslu gali tapti ne tik užkandinė ar dėvėtų rūbų parduotuvė, bet ir muziejus.