 |
|
Gimiau 1972 m. sausio 1 d. Telšiuose.
1979–1990 m. mokiausi Telšių 3-ojoje vidurinėje mokykloje. Mokydamasis mokykloje labiau domėjausi humanitariniais dalykais – istorija, lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, geografija. Susidomėjimą istorija paskatino gero pedagogo, istorijos mokytojo, K. Petraičio įdomios ir turiningos pamokos.
1991 m. įstojau į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Studijuodamas susidomėjau archeologija ir po dviejų kursų studijų pasirinkau archeologijos specializaciją. Studijų metais gilinausi į problemas susijusias su žemaičių kilme, V–XII a. centrinės Žemaitijos kapinynų kultūros archeologija. Studijų praktikas atlikau Kernavės archeologinio komplekso kasinėjimuose (vad. A. Luchtanas) ir Paalksnių pilkapyno tyrinėjimuose (vad. M. Michelbertas).
1996 m. apsigyniau bakalaurinį darbą tema: „Žemaičių gentinio junginio išsiskyrimas III–V a. po Kr.“ ir pabaigiau bakalaurines studijas.
1996–1998 m. studijavau Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantūroje. Baigdamas magistrantūrą parašiau magistrinį darbą tema „Laidosena centrinėje Žemaitijoje VIII–XIV a.“.
Pabaigęs studijas 1998 m. pavasarį įsidarbinau archeologu AB „Paminklų restauravimo institutas“, V. Raškausko vadovaujamoje archeologų grupėje.
2000–2001m. gyvenau ir dirbau Anglijoje, Londone.
2002 m. sugrįžęs į Lietuvą įsidarbinau archeologu UAB „Veduta“.
Nuo 2005 m. pavasario iki 2007 m. dirbau VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, šiuo metu dirbu Žemaičių muziejaus “Alka” Archeologijos skyriuje muziejininku.
Nuo 2005 m. esu Lietuvos archeologijos draugijos narys.
Tyrinėti archeologiniai objektai
1998 m. pavasarį–vasarą dalyvavau archeologiniuose tyrimuose Vilniuje, Pylimo–Rūdininkų gatvių kampe, prie miesto gynybinės sienos. Tyrimams vadovavo archeologas S. Sarcevičius.
Pirmasis savarankiškai tyrinėtas objektas – žvalgomieji archeologijos tyrimai Vilniuje, Skapo g. 12., vykdyti 1998 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Tyrimų metu buvo fiksuotas 2,95–3,95 m storio XVI–XX a. datuojamas kultūrinis sluoksnis, rasta nemažai XVI–XVII a. datuojamų keramikos, stiklo, odos ir metalo dirbinių bei jų fragmentų. Iš viso ištirtas 29 kv. m, plotas. Tyrinėtame plote buvo atidengtos XVII a. antrąja puse datuotino intensyvaus sklypo užstatymo liekanos. Tai vieno mūrinio ir keturių medinių statinių fragmentai. Mūrinis statinys ir du mediniai statiniai buvo ūkinės paskirties. Kiti du mediniai statiniai – tai medžiu išklotos ūkinės duobės. Tikėtina, kad minėti statiniai priklausė Pilies g. 9\14 gotikos laikotarpiu sumūryto gyvenamojo namo posesijos ūkiniai daliai.
1999 m. vykdžiau žvalgomuosius archeologinius tyrimus Vilniuje, Tilto g. 3 ir Palėvenės (Kupiškio r.) Šv. Domininko bažnyčios šventoriuje. Taip pat atlikau mažos apimties archeologinius tyrimus Vilniuje, Šv. Ignoto g. 3/4 prie Šv. Ignoto bažnyčios. Be to dalyvavau archeologiniuose tyrimuose Katedros aikštėje, kurie buvo vykdyti prieš pradedant įgyvendinti aikštės sutvarkymo projektą. Šiems tyrimams vadovavo archeologas K. Katalynas.
Iš 2000 m. mano tyrinėtų objektų pirmiausia paminėtini archeologijos tyrimai Vilniuje, Pilies g. 22. Šiame objekte ištirti 56,60 kv. m, XV–XX a. datuojamo kultūrinio sluoksnio storis siekė 3,99 m. Tyrimų ploto vakarinėje dalyje fiksuotos XVI a. antrąja puse datuotino užstatymo liekanos. Atidengtas gotikinio pastato rūsys ir jo priestatas.
2000 m. be objekto Pilies g. 22 dar tyrinėjau objektus Vilniuje, Subačiaus g. 7, Aušros vartų g. 19, Klaipėdos g. 7 bei teritorijoje tarp Aukštaičių ir Maironio gatvių. Visuose šiuos objektuose buvo vykdomi archeologijos žvalgymai.
2002 m. pavasarį vykdžiau archeologinius tyrimus Vilniuje, Subačiaus g. 11, prie miesto gynybinės sienos. Šių tyrimų metu buvo ištirtas 414 kv. m plotas, fiksuotas iki 5,40 m storio kultūrinis sluoksnis datuojamas XIV a. pabaiga – XX a. Paminėtina plotuose 1 ir 2 aptikta plytų nuogrinda prie vidinės gynybinės sienos pusės. Ji datuojama XVII a. pabaiga – XVIII a. pradžia. Nuogrinda, matyt, buvo skirta gynybinės sienos sutvirtinimui iš miesto pusės. Apskritai, tyrimų medžiaga rodo, kad teritorija prie gynybinės sienos iš miesto pusės XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje buvo išgrįsta lauko akmenų grindiniais ir plytų nuogrinda, vietomis išplūkta moliu.
Plote 1 ištirtos medinio karkasinės konstrukcijos statinio liekanos datuojamos XVII a. antrąja puse. Tyrinėjant atidengtas 13 m ilgio gynybinės sienos ruožas, fiksuotas jos mūro storis ir mūrijimo technika, nustatytas sienos statybos laikotarpio paviršius. Tyrinėjant rasta 1058 vnt. radinių, tarp kurių vyrauja XIV a. pabaiga – XVII a. datuojamos keramikos dirbinių šukės. Be to, aptikta XVII–XX a. monetų, metalo, stiklo ir kaulo dirbinių bei jų fragmentų.
Kitas svarbesnis archeologijai 2002 m. mano tyrinėtas objektas – pastatas Vilniuje, Savičiaus g. 13/2. Šiame objekte ištirtas 143 kv. m plotas, XVI–XX a. datuojamo kultūrinio sluoksnio storis siekė 2–3,5 m. Objekte rastų radinių (buitinės ir statybinės keramikos šukių) pagrindinė masė datuojama XVI–XVII a. Archeologijos tyrimo darbai leido patikslinti vienuolyno įsikūrimo ir vystimosi šiame pastate raidą. Tyrimų metu surasti trijų istoriniuose šaltiniuose minimų mūrinių pastatų liekanos. Pastato požeminę dalį (pamatus ir rūsius) galima datuoti XVI–XIX a. pradžia. Amžių bėgyje pastato pamatai ne kartą perstatyti ir sutvirtinti.
Be minėtų dviejų, svarbesnių Vilniaus archeologijai objektų, 2002 m. dar vykdžiau mažos apimties archeologinius tyrimus Vilniuje, Savičiaus g. 11–6 ir Vokiečių g. 3, žvalgomuosius archeologinius tyrimus Vilniuje, pastate Pylimo g. 22, sklype Užupio g. 25 ir Telšiuose, sklype Iždinės g. ir Turgaus a. kampe. Telšiuose taip pat atlikau archeologijos žvalgymus Kęstučio g. 2a namo pamatams kastų tranšėjų vietose.
2005 m. tyrinėjau 4 objektus, iš kurių svarbesni archeologijai buvo Daukšių senovės gyvenvietės (Švenčionių r., Švenčionių sen.) archeologiniai tyrimai. Tyrimų metu Daukšių gyvenvietės teritorijoje bei jos aplinkoje, perkasomis ir šurfais buvo ištyrinėtas 651 kv. m plotas, rasta 294 vnt. radinių, tarp kurių vyrauja (191 vnt.) lipdytos keramikos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi šukės. Jos datuojamos I tūkst. po Kr. pirmąja puse. Iš metalo radinių paminėtini 2 peiliai–pjautuvėliai datuojami I–IV a. po Kr. Jie rasti atsitiktinai, gyvenvietės teritorijoje. Gyvenvietės teritorijoje, po supiltiniu 0,10–0,70 m storio pilkos žemės sluoksniu tyrinėtas archeologiškai vertingas 0,20–0,70 m storio tamsiai pilkos degėsingos žemės sluoksnis. Tyrinėta vieta, greičiausiai, priklausė ūkinei Daukšių gyvenvietės zonai. Gyvenvietės teritorijos plotas gali siekti 3 ha.
Be Daukšių senovės gyvenvietės 2005 m. dar vykdžiau žvalgomuosius archeologinius tyrimus Skuodo senamiestyje, Laisvės gatvėje ir Džiuginėnų piliakalnio (Telšių r., Gadūnavo sen.) papėdės senovės gyvenvietės šiaurinėje dalyje. Taip pat tyrinėjau Rupunionių (Kauno r., Batniavos sen.) kapinyną.
2006 m. savarankiškų tyrinėjimų nevykdžiau. Dalyvavau Jurbarko dvaro sodybos teritorijos žvalgomuosiuose archeologiniuose tyrimuose 2006 m. pavasarį ir tos pačios teritorijos archeologiniuose tyrimuose 2006 m. rudenį. Tyrimams vadovavo archeologė E. Pranckėnaitė.
Taip pat 2006 m. pavasarį dalyvavau Medvėgalio piliakalnio (Šilalės r., Bilionių sen.) archeologinio komplekso žvalgomuosiuose archeologiniuose tyrimuose.
Archeologinių tyrinėjimų rezultatų sklaida
Informacinio pobūdžio straipsnelius apie savo archeologinius tyrinėjimus kiekvienais metais publikuoju leidinyje ,,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje‘‘.