Spausdinti

carare_logo CARARE – ARUODAMS aruodu_logo

 

Kas yra Carare?

CARARE (Connecting Archaeology and Architecture in Europeana) yra sparčiai besivystančio (taip pat ir remiamo) kultūros paveldo portalo EUROPEANA (www.europeana.com) plėtinys.

CARARE projekto trukmė 2010–2012 m., oficialus jo dalyvis Lietuvoje – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.

Iš viso projekte dalyvauja 29 dalyviai-institucijos iš 21 Europos sąjungos šalies, vadovaujant Danijos (Kulturarvsstyrelsen) ir Jungtinės karalystės (MDR Partners) institucijoms.

 

CARARE suteikia galimybę Lituanistikos informacinėje sistemoje ARUODAI paskelbti skaitmenines archeologinių dokumentų kopijas. Tai 21 000 vnt. negatyvų, saugomų Lietuvos istorijos instituto Rankraštyno fototekoje. Jie apima 1948–1968 m. laikotarpį, iš esmės visus svarbiausius to meto lietuvių archeologų darbus: žvalgymus, tyrimus ir publikacijas. Negatyvai juodai balti, daugiausia 3,5 cm pločio, dalis – 6x6 cm ir didesni. Visi jie buvo įskaitmeninti 2006–2008 m., projekto ARCHEOLITAS metu, remiant Valstybiniam mokslo ir studijų fondui.

 

Kas yra Aruodai?

Lituanistikos paveldo informacinė sistema ARUODAI buvo sukurta didelės, įvairias lituanistikos sritis atstovaujančių mokslininkų grupės pastangomis 2003–2006 metais, remiant Valstybiniam mokslo ir studijų fondui.

Tai ne šaltinių, kaip įprasta bibliotekoms ar muziejams, o pačių lituanistikos duomenų, arba kitaip tariant, objektų informacinė sistema (http://www.aruodai.lt/) (ir bendra paieška). Iškeltas į pirmą ir centrinę vietą objektas Aruoduose gali turėti ne vieną jį fiksuojantį tekstinį, vaizdinį ar garsinį šaltinį, kurie yra vadinami sutartiniu fiksacijų vardu. Vaizdai, su kuriais bus dirbama CARARE projekto metu, yra ne kas kita, kaip vaizdinės objektų fiksacijos. Jų saugojimui skirtas ARUODŲ Vaizdo ir garso archyvas.

Iš viso ARUODUOSE yra devynios struktūrinės dalys:

Objektų skaitmeninio turinio saugyklos

  • Pagrindinė saugykla
  • Vaizdo ir garso archyvas

Metaduomenų saugyklos ir funkcinės paieškos instrumentai

 

  • Personalijų bankas
  • Terminų tezauras
  • Bibliografijos katalogas
  • Geografijos bankas
  • Lietuvių pasakojamosios tautosakos elektroninis katalogas
  • Lietuvių liaudies dainų elektroninis katalogas

Semantinės paieškos instrumentas

 

  • Sisteminis raktažodžių vardynas

 

Vaizdai ir jų archyvas

Archyve vaizdai yra:

Be to, jie papildomai susiejami su:

Be to, visi vaizdai yra grupuojami į kuriuo nors (tematiniu, autoriniu arba kitu) principu sudaromus duomenų rinkinius.

 

Archeologiniai duomenų rinkiniai

Aruoduose yra įvairios tematikos ir apimties duomenų rinkinių, įvestų 2005–2006 m., bandant sistemos galimybes, ieškant kelių, kaip čia skelbti tekstinius, vaizdinius ir garsinius lituanistinių mokslo disciplinų duomenis.

Archeologiniai duomenys yra pasklidę šiuose rinkiniuose:

 

Per 2010 metus buvo suformuota eilė naujų duomenų pluoštų iš Lietuvos istorijos instituto Rankraštyno fototekos, įskaitmenintų ARCHEOLITO metu:

Didžiąją vaizdų dalį sudaro lauko tyrimų nuotraukos, sukurtos tiriamųjų ir žvalgomųjų ekspedicijų metu. Antra, mažesnė vaizdų grupė, tai archeologinių radinių nuotraukos. Po jos seka archeologinių vietovių, kultūrinio kraštovaizdžio fotografijos, iliustracijų ir piešinių, planų ir žemėlapių reprodukcijos.

Archeologinių ekspedicijų metu užfiksuoti reikšmingiausi to meto kasinėjimai Vilniaus ir Trakų pilyse, Laivių kapinyne, Kurmaičių ir Kapitoniškių pilkapynuose, Nemenčinės, Aukštadvario, Bačkininkėlių piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse. Nuotraukose matyti ne tik to meto ekspedicijų kasdienybė, tyrimų metodai, naudoti įrankiai, bet ir žymiausių Lietuvos archeologų veidai.

Savotiškai įdomios ir vertingos fotografijos, padarytos laisvu nuo tyrinėjimų metu arba atsitiktinai užfiksuotos realijos. Pavyzdžiui, daug penktojo-šeštojo dešimtmečio avalynės ir aprangos, šukuosenų pavyzdžių, poilsio ir laisvalaikio akimirkų. Ko vertos nuotraukos, sukurtos Kapitoniškių pilkapių tyrinėtojų 1954 m., kuomet buvo užfiksuotas itin retas reiškinys – visiškas saulės užtemimas. Kitą kartą tokį bus galima išvysti tik 2075 m...

 

Kaip pildomas Vaizdų archyvas?

Vaizdai įvedami dviem skaitmeniniais formatais: .jpg ir .tif. CARARE projekte bus operuojama dviem skirtingos raiškos .jpg versijom: 300 dpi, apie 100–200 Kb ir 1200 dpi, vidutiniškai 3–4 Mb apimties. Kiekvienas vartotojas matys sparčios peržiūros, kitaip sakant mažąjį vaizdą.

Įvedant vaizdus į archyvą, jie specialiai neredaguojami, išskyrus tuos atvejus, kai naudojant automatinius nustatymus jie buvo nekokybiškai įskaitmeninti (per šviesūs ar per tamsūs, pernelyg kontrastingi, veidrodinis jų vaizdas ir pan.).

Kiekvieno įvedėjo įvestas vaizdas ir jo metaduomenys yra patvirtinami tikrintojo (Aruodai pildomi dirbant porose) ir nuo tos akimirkos tampa matomi kiekvienam interneto vartotojui (plg. http://www.aruodai.lt/paieska2/vaizdas.php?VId=3275&back=home ir daugelį kitų).

Plačiau apie skaitmeninę archeologiją Lietuvoje skaityti: LAUŽIKAS, R. Skaitmeninė archeologija pasaulyje ir Lietuvoje: turinys, istorija ir taikymo galimybės, Lietuvos archeologija, 2005, t. 27, p. 161–178

 

Plačiau apie Aruodų galimybes archeologijai skaityti: VAITKEVIČIUS, V. Lietuvos archeologija lituanistikos paveldo informacinės sistemos Aruodai perspektyvoje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. V., 2007, p. 28–33.

 

Vykdytojų grupės vardu,

Vykintas Vaitkevičius, Ingrida Vosyliūtė