Lietuvos archeologijos draugija

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Pradžia Archeologija Archeologinių tyrimų istorija
El. paštas Spausdinti PDF

Archeologinių tyrimų istorija


ZAugustas

Žygimantas Augustas

Lietuvoje pirmieji senovės daiktų rinkiniai žinomi iš Žygimanto Augusto (valdė 1548-1572 metais) laikų. Vilniaus Žemutinėje pilyje jis kolekcionavo senąją ginkluotę, meno dirbinius ir kt.

Strijkovskis

Motiejus Stryjkovskis

XVI amžiaus istorikas Motiejus Stryjkovskis „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronikoje" aprašo apleistus piliakalnius, ardomus kapinynus ir juose randamus daiktus. Įdomesni archeologiniai radiniai buvo kaupiami ne tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio, bet ir mažesniuose dvaruose. Tiesa, šiais radiniais domėtasi tik kaip retenybėmis ar įdomybėmis.

Poska

Dionizas Poška ir Baublys

Pirmasis Lietuvoje kasinėti piliakalnius bei pilkapius ėmėsi Dionizas Poška, XIX amžiaus pradžioje įkūręs pirmąjį senienų muziejų tuščiavidurio medžio kamiene - Baublyje.

Diubua

Frederikas Diubua de Monperė

XIX amžiaus pirmoje pusėje archeologinius kasinėjimus vykdė prancūzas Frederikas Diubua de Monperė (Frederic Dubois de Montpereux), Liudvikas Adomas Jucevičius ir kiti.

Tiskevicius

Eustachijus Tiškevičius

Pirmasis Lietuvos archeologinę medžiagą susistemino priskirdamas ją trims periodams (akmens, žalvario, geležies) grafas Eustachijus Tiškevičius. Jo veikalas „Žvilgsnis į vietinius archeologijos šaltinius" išleistas 1842 m. Vilniuje, yra archeologijos mokslo pradžia Lietuvoje. E. Tiškevičiaus iniciatyva 1855 metais įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija. Šios komisijos nariai broliai Eustachijus ir Konstantinas Tiškevičiai, Adomas Honoris Kirkoras, Liudvikas Syrokomlė-Kondratovičius, Adomas Pliateris ir kiti domėjosi Lietuvos archeologiniais paminklais, tyrinėjo kai kuriuos piliakalnius, pilkapynus, o radinius kaupė 1856 metais įsteigtame Vilniaus senienų muziejuje.

Volteris

Eduardas Volteris

Vėliau Lietuvoje kasinėjimus vykdė iš Peterburgo siunčiami archeologai: Eduardas Volteris, Fiodoras Pokrovskis, Vladimiras Kaširskis, Ivanas Abramovas.

Kauno ir Gardino gubernijose pilkapius kasinėjo Karlas fon Šmitas (Carl von Schmith), siekdamas išaiškinti senųjų Lietuvos gyventojų kilmę. Archeologijos srityje jis darbavosi apie 40 metų. 1863 metais Šmitas parašė archeologijos darbą „Necrolithuanica", kurio rankraštis šiuo metu yra Švedijoje.

Mokslinę ir švietėjišką Archeologijos komisijos veiklą nutraukė carinė Rusijos valdžia, numalšinusi 1863 metų sukilimą.

Pokrovskis

Fiodoras Pokrovskis

1893 metais Vilniuje įvyko IX Rusijos archeologų suvažiavimas, kuris paskatino aktyviau imtis priešistorės tyrinėjimų. Fiodoras Pokrovskis pirmasis žemėlapiuose sužymėjo archeologijos paminklų vietas. Be to, 1893,1895 ir 1899 metais jis išleido Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijų archeologinius žemėlapius. Juose nurodyti piliakalniai, pilkapynai, akmeninių, bronzinių (žalvarinių), geležinių kirvių, buožių, strėlių antgalių ir kitų dirbinių radimvietės.

Becenbergeris

Adalbertas Becenbergeris

Tyrinėdami vakarų baltų priešistorę XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje daug dirbo vokiečių mokslininkai Otas Tišleris (Otto Tischler) ir Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger).

Ksivickis

Liudvikas Kšyvickis

XX amžiaus pradžioje labiau susidomėta Lietuvos piliakalniais. Juos tyrinėjo lenkų archeologas ir antropologas Liudvikas Kšyvickis (Ludwik Krzywicki). Daug radinių ir naujų priešistorės paminklų aptiko Vandalinas Šukevičius ir Tadas Daugirdas. Pastarasis savo archeologinius rinkinius padovanojo Kauno miesto muziejui.

Tarasenka

Petras Tarasenka

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 metais buvo įsteigta Valstybės archeologijos komisija. Nepriklausomybės metais archeologijos paminklus daugiausia tyrinėjo Petras Tarasenka (1928 metais išleidęs Lietuvos archeologinį žemėlapį), generolas Vladas Nagevičius, Eduardas Volteris.

JPuzinas

Jonas Puzinas

XX amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje įkurta daug kraštotyros muziejų: Telšių „Alkos", Šiaulių „Aušros", Alytaus, Biržų, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Panevėžio, Rokiškio. Juose buvo kaupiama ir archeologinė medžiaga.

Jonas Puzinas 1938 metais išleido pirmąjį archeologijos vadovėlį „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys".

Gimbutiene

Marija Gimbutienė

Baltų kultūros tyrinėjimai neįsivaizduojami be pasaulinio garso mokslininkės Marijos Gimbutienės (1921-1994) darbų. Daug Los Andželo profesorės Gimbutienės knygų išleista užsienio kalbomis, o iš paskelbtų lietuviškai reikšmingiausios yra „Baltai priešistoriniais laikais" ir „Senoji Europa".

Kulikauskas

Pranas Kulikauskas

Pokario metais Lietuvoje priešistorės paminklus tyrinėjo ir iki šiol tebedirba archeologai Pranas Kulikauskas, Regina Kulikauskienė, Rimutė Rimantienė, Mykolas Michelbertas, Adolfas Tautavičius, Laima Vaitkunskienė ir kiti. Šiuo laikotarpiu išleista nemaža solidžių knygų: „Lietuvos archeologijos bruožai", keturtomis „Lietuvos TSR archeologijos atlasas", „Lietuvių etnogenezė" ir kt.

Daug dirbama tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį, Kernavės papilio miestą, Šventosios (prie Palangos), Biržulio (Telšių r.), Kretuono (Švenčionių r.) apyežerių, Šešupės upės baseine esančias akmens ir žalvario amžių gyvenvietes, Marvelės (Kaune), Dauglaukio (Tauragės r.) kapinynus, Palangos senovės gyvenviete. Platūs tyrinėjimai vykdomi ir kitose istorinėse baltų žemėse: Latvijoje - prie Lubano ežero, Zvejniekuose prie Burtniekų ežero, Sarnatėje netoli Liepojos miesto, Mukukalnyje, Kivutkalnyje prie Dauguvos upės, Rygoje, Cėsyse prie Gaujos upės; Baltarusijoje - prie Naručio ežero, Krivinoje, Zacenjėje šiauriau Minsko, Lydoje, Naugarduke, Gardine, Vitebske, Polocke; Rusijoje - Usviatų mikroregione, esančiame pietinėje Pskovo srities dalyje, Demidovkoje, Nekrasine - vakarinėje Smolensko srities dalyje, Kaliningrado srityje (buvusioje Prūsijoje) - Cedmare, esančiame pietinėje srities dalyje, Sembos pusiasalyje; Lenkijoje - Šveicarijos kaime, esančiame Suvalkų vaivadijoje, Žuceve, Gdanske ir kitur.

 

Aktualijos

2017 m. rugsėjo 8 d. 15 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje Gediminas Petrauskas ginsis disertaciją tema "Laidosena viduramžių Lietuvoje: mirusiųjų deginimo paprotys".
Skaityti daugiau...
 
Gautas kvietimas dalyvauti seminare "Gender and Change in Archaeology"
Skaityti daugiau...
 
Gautas kvietimas teikti straipsnius "Journal of Computer Applications in Archaeology" (JCAA).
Skaityti daugiau...
 

Rėmėjai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis