Lietuvos archeologijos draugija

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

dr. Jonas Stankus

El. paštas Spausdinti PDF
 
stankusjonas
Institucija, pareigos Visuomenininkas
Adresas
Telefonas
El. pašto adresas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Gimiau 1937 m. kovo 8 d. Vileišių kaime, Pamockės seniūnijoje, Kuršėnų valsčiuje (dabar – Raudėnų seniūnija, Šiaulių rajonas) valstiečių šeimoje.

Baigęs Dirvonėnų septynmetę mokyklą, nuo 1953 m. iki 1957 m. mokiausi Šiaulių pedagoginėje mokykloje. Ją baigęs, nuo 1957 m. iki 1960 m. dirbau toje pačioje Dirvonėnų septynmetėje mokykloje V–VII klasių mokytoju.

1958 m. pradėjau istorijos studijas Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje. Nuo 1960 m. istorijos studijas tęsiau šio universiteto dieniniame skyriuje.

1964 m. baigiau Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakultetą ir buvau paskirtas dirbti į Kretingos kraštotyros muziejų. Tuo pat metu dirbau istorijos mokytoju Kretingos I vidurinėje ir Palangos vidurinėje vakarinėje mokyklose.

1965 m. buvau perkeltas dirbti į Istorijos–etnografijos muziejų Vilniuje (dabar – Lietuvos nacionalinis muziejus). Dirbau Numizmatikos skyriaus vedėju.

Dirbdamas muziejuose pradėjau domėtis archeologija ir kai kurių techninių mokslų metodų (metalografijos) taikymu archeologijoje. Norėdamas gilinti žinias šiose srityse, 1967 m. pabaigoje įstojau į Mokslų akademijos Istorijos instituto archeologijos specialybės aspirantūrą. Mokslinio darbo kryptis – archeologinių geležies dirbinių tyrinėjimas, siekiant nustatyti šių dirbinių gamybos būdus, jų raidą amžių bėgyje, taip pat naudoto metalo struktūrą bei kokybę (metalografijos metodo taikymo pagrindu).

1970 m. pabaigoje baigiau aspirantūrą parengęs darbą „Geležies dirbinių gamybos technologijos istorija Lietuvoje II–XIII amžiais“. Po aspirantūros buvau paliktas dirbti Istorijos instituto Archeologijos skyriuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Minėto darbo pagrindu 1971 m. apgyniau kandidatinę disertaciją, už kurią buvo suteiktas istorijos mokslų kandidato laipsnis (1993 m. nostrifikuotas suteikiant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį).

1974 m. buvau išrinktas vyresniuoju moksliniu bendradarbiu ir paskirtas archeologinių ūkiskaitinių tyrinėjimų grupės vadovu, kuriai vadovavau iki panaikinant grupę 1993 m.

Darbas Istorijos institute buvo nukreiptas 2 kryptimis: pirma – toliau buvo tęsiami archeologinių geležies dirbinių (XIV–XVI a. laikotarpio) iš įvairių Lietuvos regionų metalografiniai tyrinėjimai bei geležies gamybos Lietuvoje problema; antra – archeologinių paminklų tyrinėjimai ir jų metu sukauptos medžiagos publikavimas.

 

Svarbiausiosios mokslo kryptys

Geležies gamybos technologija ir metalurgijos raida Lietuvoje. Geležies amžiaus Lietuvos laidojimo paminklai.

 

Publikacijos, monografijos

Tyrinėjimų rezultatai apibendrinti daugiau nei 100 mokslinių, mokslo populiarinimo, enciklopedinio pobūdžio straipsniuose, paskelbtuose Lietuvos ir užsienio (Danijos, Estijos, Slovakijos, Švedijos, Rusijos) leidiniuose. Parengtos dvi monografijos – „Geležies apdirbimas ir panaudojimas Lietuvoje II–XVI amžiais“ (deponuotas 1977 m.), „Bandužių kapinynas“ (1995 m.).

 

Archeologinės informacijos sklaida

Daugiamečių tyrinėjimų pagrindu parengiau ir skaičiau pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje (Estijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Rusijoje).

Nesvetimas ir pedagoginis darbas – Vilniaus pedagoginio universiteto ir Vilniaus universiteto studentams dėsčiau specialiuosius kursus istorijos, geležies bei įvairių geležies dirbinių gamybos būdų raidos istorijos klausimais Lietuvoje. Daugiau nei dešimtmetį vadovavau Vilniaus pedagoginio universiteto studentams archeologinių tyrinėjimų–praktikų metu.

 

Tyrinėti archeologijos objektai

Daug laiko skiria archeologinės medžiagos kaupimui. Per 36 archeologinių ekspedicijų sezonus ištyriau, išžvalgiau daugiau nei 50 archeologinių objektų – senovinių gyvenviečių, kapinynų, pilkapių – įvairiuose Lietuvos regionuose bei Joniškio, Kauno, Merkinės, Šiaulių, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus senamiesčiuose. Iš kai kurių tyrinėtų svarbesnių paminklų – Bandužių (Klaipėdos m.), Genčų II, Kurmaičių–Pajuodupio (Kretingos r.), Kairėnėlių (Radviliškio r.), Pailgočio (Šilalės r.) kapinynų, Pribitkos (Plungės r.) pilkapių sukaupta medžiaga paskelbta Lietuvos archeologiniuose leidiniuose.

 

Mokslinės publikacijos

Geležinių įrankių gamybos technologija Lietuvoje IX-XIII a. // LTSR Mokslų Akademijos darbai. A serija ( toliau- MADA). Vilnius, 1970. T. 1(32), p.113-133.

Kalavijų ir ietigalių gamybos technologija Lietuvoje IX-XIII a. // MADA. Vilnius,1970.T. 2 (33), p. 113-130.

Geležies dirbinių gamybos Lietuvoje V-VIIII a. technologija. // MADA. Vilnius, 1970. T. 4 ( 41 ), p. 57-75.

Istorija technologii proizvodstva železnych izdeli na territorii Litvy vo II-XIIIv.v. // Avtoreferat dis. na soisk. učion. stepeni kand. ist. nauk. Vilnius, 1971, p. 32.

Seniausi geležiniai dirbiniai // Mokslas ir technika. Vilnius, 1971, Nr. 10, p.50

Geležies dirbinių gamybos Lietuvoje II-IV a. technologija // LTSR Mokslų Akademijos darbai. A serija ( toliau-MADA). Vilnius, 1972, T. 4(41), p. 85-100.

Geležies dirbinių gamybos raida Lietuvoje // Lietuvos istorijos metraštis.Vilnius, 1974, p. 5-10.

Rumšiškių kapinyno XIV-XVI a. geležies dirbinių metalografinė analizė // MADA. Vilnius, 1974, T. 2(47), p.63-72.

Geležies dirbinių gamyba ir kalvystės lygis Lietuvoje XIV-XVI amžiais (1. Žemaitija ) // MADA. Vilnius, 1975, T. 2(51), p.71-85

Geležies dirbinių gamyba ir kalvystės lygis Lietuvoje XIV-XVI amžiais ( 2. Aukštaitija ) // MADA. Vilnius, 1975, T. 3(52), p. 61-63.

Technologija železnych izdeli baltov vo II-XIII v.v.// Repports du III Congres International D'Archeologie Slave. Bratislava, 1975. T. 2, p.437-442.

Technologija železnych izdeli baltov vo II-XIII v.v. // Tezisy dokladov Sovietskoj delegacii na III meždunarodnom kongresse slavianskoj archeologii. Moskva.1975,s.43-44.

Raskopki gorodišča Dapšiai ( bendraautoriai V. Daugudis, A. Merkevičius ) // AO 1974 goda. Moskva, 1975, s. 405-406.

Raskopki gorodišča i selišča Jautakiai ( bendraautorius A. Merkevičius ) // AO 1975 goda. Moskva, 1976, s. 440-441.

Geležies apdirbimas ir panaudojimas Lietuvoje II-XIV amžiais // Monografija (deponuota). Vilnius, 1977.

Issledovanija gorodišča I selišča Jautakiai ( benrdaautorius A. Merkevičius ) // AO 1976 goda. Moskva, 1977, s. 428.

Kairėnėlių senkapis // Tarybinis studentas. Vilnius, 1977, Nr. 14

Juodoji metalurgija // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII a. Vilnius, 1978.T. 1, p.73-88.

Kairėnėlių ( Radviliškio raj. ) senkapio tyrinėjimai 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje ( toliau- ATL ) 1976 ir 1977 metais. Vilnius, 1978, p.164-167.

Jautakių ( Mažeikių raj. ) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. Vilnius, 1978, p. 28-32.

Jautakių ( Mažeikių raj. ) gyvenvietės tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // ATL 1976 ir 1977 metais. Vilnius, 1978, p.108-111.

Raskopki mogilnika v der. Kairėnėliai // AO 1977 goda,.Moskva, 1978, s.437-438.

Archeologai prie Šušvės // Komunizmo aušra ( Radviliškio raj. laikraštis ) ,1978 gegužė.

Raskopki selišča Lavoriškės ( bendraautorius V. Daugudis ) // AO 1978 goda. Moskva, 1979, s.462

Raskopki mogilnika v d. Kairėnėliai // AO 1978 goda. Moskva, 1979, s. 461

Kairėnėlių senkapio ( Radviliškio raj. ) tyrinėjimai 1978 metais // ATL 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980, p.78-80.

Kurmaičių-Pajuodupio ( Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980, p.75-77.

Lavoriškių ( Vilniaus raj. ) gyvenvietėsa tyrinėjimai 1978 metais ( bendraautorius V. Daugudis ) // ATL 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980, p.28-29.

Mogilnik Kurmaičiai // AO 1979 goda. Moskva, 1980, s. 381.

Šaukėnų kapinynas // ATL 1980-1981 metais. Vilnius, 1982, p.39-42.

Žemantiškių-Skaistkalnio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982, p.108-110.

Pirmykštės gimininės bendruomenės energetika ( iki XII a. ) // Lietuvos energetika. Vilnius, 1982. T. 1, p. 7-15.

Raskopki mogilnika Šaukėnai // AO 1981 goda. Moskva, 1983, s. 370.

Kairėnėlių plokštinis kapinynas // Lietuvos archeologija. Vilnius, 1984, T. 3, p.63-79.

Žemaičių plokštinių kapinynų geležies dirbinių metalografinė analizė // Lietuvos archeologija. Vilnius.1984. T. 3, p.135-141.

Antrasis plokštinis Genčų kapinynas // ATL 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984, p.90-92.

Pribitkos pilkapiai // ATL 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984, p.64-66.

Stabulankių gyvenvietė // ATL 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984, p.33-34.

Isledovanija proizvodstva železa i kuznečnogo dela v Litve // Novoe v archeologii Pribaltiki i sosednych territori. Tallin,1985,s. 131-135.

Isledovanija archeologičeskich pamiatnikov na novostroikach Litvy // Archeolgičeskije issledovanija v zonach melioraciii (itogi i intensifikacija).Leningrad,1986.

Plinkaigalio ( Kėdainių raj. ) m.e. V-VI a. kapinyno geležies dirbinių metalografinė analizė // MADA. Vilnius, 1986. T 1, p. 51-61.

Antrasis plokštinis Genčų kapinynas // ATL 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986,p. 65.

Bandužių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1984 ir 1985 metais. Vilnius, 1986, p. 63-65.

Pribitkos ( Plungės raj. ) m.e. II-III a. pilkapiai // MADA. Vilnius, 1987. T. 4(101), p. 57-70.

Kurmaičių-Pajuodupio ( Kretingos raj. ) VI-VII m.e.a. kapinynas // MADA. Vilnius 1988. T. 2(103), p.33-43.

Geležies dirbinių metalografinė analizė // Lietuvos archeologija. Vilnius, 1988. T. 6, p. 65-76.

Bandužių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988, p.85-90.

Raskopki mogilnika Bandužiai // AO 1987 goda. Moskva, 1988.

Bandužiai // Tarybinė Klaipėda ( laikraštis) . Klaipėda 1988.12. 10-11, Nr. Nr. 284, 285.

Bandužių kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988-1989. Vilnius, 1990, p. 92-96.

Pailgočio kapinyno tyrinėjimai // ATL 1988-1989. Vilnius, 1990, p.96-99.

Tyrinėjimai Vilniuje Lentpjūvių ir Lukiškių gatvių kampe // ATL 1988-1989. Vilnius, 1990, p. 159-160.

Tyrinėjimai Pamerkio miške ( Varėnos raj. ) // ATL 1988-1989. Vilnius, 1990, p.207.

Železoplavilnyje peči na territorii Litvy // Matall i čelovek. Tallin, 1988.

Pailgočio saenovė // "Artojas" Šilalės raj. laikraštis. Šilalė, 1990.06. 07, Nr. 52.

Jurgaičių piliakalnio gyvenvietė // ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992, p.55-56.

Pailgočio kapinynas // ATL 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992, p. 122-124.

Genčų I kapinyno tyrinėjimai // ATL 1992-1993. Vilnius, 1994, p. 163-167.

A unique pectoral ornament from Bandužiai // Archaeologia Baltica. Vilnius, 1995, p. 88-93.

Bandužių kapinynas ( monografija )// Lietuvos archeologija. Vilnius, 1995.T. 12, p.156

Genčų I kapinyno tyrinėjimai // ATL 1994 ir 1995. Vilnius, 1996, p. 118-122.

Iron blooms in Lithuania // The importance of Ironmaking. Stockholm,1996, p. 57-62

Iron smelting Furnaces in Lithuania // Early Iron. Kobenhavn, 1996, p. 43-48.

Klaipėdos m. dalies geležinių dirbinių metalografinė analizė // Kultūros paveldas - 97. Vilnius, 1997, p.10-17.

The technology of Iron artefacts from the Castle of Vilnius // Early Iron production - Technical report. Lejre, 1997. Nr. 3, p. 133-141.

Tyrinėjimai Kaune Palangos g. Nr. 10 // ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p.413.

Tyrinėjimai Genčų kapinyno prieigose // ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p.204

Dagilionių pilkapių tyrinėjimai //ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 157.

Tyrinėjimai Merkinėje 1997 metais // ATL 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 102.

Kai kurių II-XIII a. geležies dirbinių cheminės analizės duomenys ( bendraautoriai: A. Sveikauskaitė, A. Selskis, E. Matulionis ) // Lietuvos archeologija. Vilnius, 1999.T. 18, p. 101-109.

Geležies dirbinių gamybos technologija Lietuvos miestuose XIV-XVI a. // Lietuvos archeologija. Vilnius, 1999. T. 18, p. 185 - 200.

Lavariškių senovės gyvenvietės tyrinėjimai // ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p.110-112.

Ukmergės piliakalnio papėdės tyrinėjimai 1998  m.// ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p.112-114.

Lavariškių pilkapyno tyrinėjimai 1998 m.// ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p.202-203.

Neravų-Grigiškių pilkapyno tyrinėjimai.// ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p.203-204.

Veprių senovės gyvenvietės-dvarvietės tyrinėjimai 1998 m.// ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p.383-384.

Geležies gamybos Lietuvoje apžvalga.// Lietuvos archeologija. Vilnius, 2001, T. 21, P. 171-182.

Genčų II kapinynas.// Lietuvos archeologija. Vilnius. 2002, T. 22, P.199-242.

Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Užupio g. Nr. 11// ATL 2000 metais. Vilnius, 2002, p.173-174.

Senųjų Macelių pilkapynas// ATL 2002 metais. Vilnius, 2005, p.74-76.

Archeologiniai tyrinėjimai Merkinės senamiestyje// ATL 2002 metais. Vilnius, 2005, p.226-229.

Archeologiniai tyrinėjimai Vilniaus senojo miesto teritorijoje, šv. Mykolo g. Nr. 12-1// ATL 2002 metais. Vilnius, 2005, p. 229-232.

Tyrinėjimai Mergiškių kalnelyje// ATL 2005 metais. Vilnius, 2006, p. 136-137.

Pailgočio senovė // Šilalės kraštas VII. Vilnius, 2006, P. 60-72.

Dakanis, B., Stankus, J. Vadagių (Renavo) senosios kapinės // ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 171-172.

Dakanis, B., Stankus, J. Utenos senosios kapinės // ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 174-175.

Dakanis, B., Stankus, J. Tyrinėjimai Livonijos g. 3 Joniškyje // ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 280-282.

Stankus, J. Žvalgomieji tyrinėjimai Rudės g. 27A Šiauliuose // ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 345.

Stankus, J. Žvalgomieji tyrinėjimai Karaimų g. 28 Trakuose // ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 357-358.

Stankus, J., Jarockis, R. Sklypas tarp Kęstučio aikštės 4 ir 6, Ukmergėje // ATL 2008 metais. Vilnius, 2009, p.390

 

Aktualijos

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „The Early Iron Age of Eurasia in the 1st half of the 1st Millennium CE. The dynamics of the cultural space development".
Skaityti daugiau...
 
Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Urban Cultures in the Baltics (from the Middle Ages to the 20th Century)“.
Skaityti daugiau...
 
Pasikeitė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarka.
Skaityti daugiau...
 

Rėmėjai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis