Lietuvos archeologijos draugija

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas

El. paštas Spausdinti PDF
 
michelbertasmykolas
Institucija, pareigos Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra, profesorius
Adresas Universiteto g. 7, LT-01513 Vilnius
Telefonas (8~5) 2687285
El. pašto adresas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Gimiau 1939 m. kovo 9 d. Kražiuose, Kelmės r. 1955 metais baigęs Kražių vidurinę mokyklą, įstojau į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą ir pasirinkau istoriko specialybę. 1959 metų vasarį, dar nebaigęs universiteto jau buvau priimtas į Lietuvos istorijos institutą vyresniuoju laborantu, o 1960 metais – paskirtas šio instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

1960 m. baigęs studijas Vilniaus universitete įgijau istoriko ir vidurinės mokyklos istorijos mokytojo specialybę.

Pirmasis mokslinis darbas – „Romos monetų radiniai Lietuvos TSR teritorijoje“ anksti išvydo šviesą: 1961 metais jis buvo paskelbtas „Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbuose“. Taip jau sutapo, kad pirmoji tema ir su ja susijęs laikotarpis tapo mokslinės veiklos kelrode žvaigžde, su kuria nesiskiriu ir šiandien.

Būdamas 26 metų apsigyniau daktarinę disertaciją – „Romos importas Lietuvoje (1965 m.), o jau 1968 metais pasirodė kolektyvinis darbas „Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai“. Mano parašyta dalis – straipsniai apie Ankštakių, Rūdaičių, Rūdaičių II ir Senkų kapinynus.

Tais pačiai metais gyvenime įvyko reikšminga permaina – ėmiausi pedagoginio darbo. 1968–1969 mokslo metais Vilniaus pedagoginio instituto TSRS istorijos katedroje dėsčiau archeologijos pagrindų kursą, o 1969 metais – buvau priimtas nuolatiniam darbui toje pačioje katedroje. Vilniaus pedagoginiame institute dėsčiau iki 1984 metų. Čia 1969 metai buvau išrinktas einančiu docento pareigas, o šis pedagoginis mokslo vardas buvo suteiktas 1973 metais. 1972 m. kovo 29 d. buvau išrinktas Istorijos fakulteto dekanu, 1974–1984 metais – ir TSRS istorijos katedros vedėju.

Pedagoginis krūvis ir organizacinis darbas nesutrukdė mokslinės veiklos. Priešingai, kas kelerius metus (be tyrinėtų paminklų studijų ar specialių kažkuriam baltų materialinės ar dvasinės kultūros klausimui skirtų darbų) pasirodo itin reikšmingi darbai. 1972 m. išleistas kolektyvinis veikalas apie I–XIII amžių Lietuvos gyventojų prekybinius ryšius. Jame svarią vietą užima mano studija „Prekybiniai ryšiai su Romos imperija“. 1978 metais išėjusiame veikale „Lietuvos TSR archeologijos atlasas“ mano plunksnai priklauso keliolika studijų apie baltų genčių I–IV amžių papuošalus – apgalvius, antkakles, seges, smeigtukus, apyrankes, emaliuotus dirbinius, Romos monetas ir I–IV a. stiklo bei emalio karolius.

1984 metais perėjau dirbti į Vilniaus universitetą. Istorijos fakultete buvau išrinktas Archeologijos katedros vedėju. Archeologijos katedroje dirbu iki šiol.

Ypač svarbus mokslinis mokslinis darbas pasirodė 1986 metais. Habilitacijos darbo „Lietuvos Panemuniai I–IV m. e. amžiais“ pagrindu išleista monografija „Senasis geležies amžius Lietuvoje“. Šioje monografijoje plačiai pažvelgta į baltų bendruomenę pirmaisiais amžiais po Kristaus. Apžvelgta visuomenės struktūra ir visuomeniniai santykiai, pasaulėžiūros bruožai, aptartos visos senojo geležies amžiaus baltiškos kultūros Lietuvos teritorijoje, jų materialinė kultūra – dirbinių tipologija ir chronologija, ryšiai su artimesniais ir tolimesniais kaimynais, ypač su antikiniu pasauliu. Ypatingas nuopelnas – senojo geležies amžiaus baltų kultūros reiškiniai aiškinami europiniame kontekste. Tam visų pirma pasitarnauja su kitais kraštais suderinta ir pasiūlyta vadinamoji „Egerso–Godlovskio chronologinė schema“.

1987 m. už šį veikalą buvo suteiktas habilituoto daktaro laipsnis, o 1988 metais Vilniaus universitetas suteikė pedagoginį profesoriaus mokslo laipsnį.

1997 metais pasirodė nauja monografija „Paragaudžio pilkapynas“. Tai išsami studija apie I–II amžių pilkapių kultūros („žemaitiškas“ jos variantas) bendruomenės palikimą.

Buvau vienas iš iniciatorių kuriant Lietuvos archeologijos draugiją bei pirmasis draugijos pirmininkas.

Kelias kadencijas buvau skiriamas į Valstybinę kultūros paveldo komisiją.

Už nuopelnus mokslui, kultūrinę ir visuomeninę veiklą Respublikos Prezidento 2007-01-18 dekretu Nr. 1K-868 buvau apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

 

Tyrinėti archeologijos paminklai

Įvairi mokslinė veikla – plati ir mano tyrinėtų paminklų geografija. Nuo pat archeologinės veiklos pradžios tyriau senojo geležies amžiaus Vakarų ir centrinės Lietuvos kultūrų plokštinius kapinynus: Gintarų (Kretingos r.), Rūdaičių II (Kretingos r.), Klangių (Jurbarko r.), Seredžiaus (Jurbarko r.), Veliuonos (Jurbarko r.). Taip pat pilkapių kultūros laidojimo paminklus Akmeniuose (Kelmės r.), Paalksniuose (Kelmės r.), Perkūniškėje (Kelmės r.), Berklainiuose (Pasvalio r.), Daujienuose (Pasvalio r.), Kybartiškėje (Šiaulių r.), Pajuostyje (Panevėžio r.), Paragaudyje (Šilalės r.), Vienragiuose (Plungės r.). Tyriau ir Rytų Lietuvos pilkapius Rokėnuose (Ignalinos r.), Žadavainiuose (Plungės r.) bei Užnemunės paminklus Pažarstyje (Prienų r.).

Šiuo metu tyrinėju Kuršių pilkapyną ir Paprūdžių kapinyną (Kelmės r.).

 

Archeologinių tyrimų interesai

Lietuvos archeologija, senojo geležies amžiaus (I–IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, dirbinių chronologija, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai.

 

Dėstomi dalykai Vilniaus universitete

Archeologijos bakalauro studijų programa

1.Senasis geležies amžius;

2.Lietuvos numizmatikos įvadas;

3.Latvijos archeologija (kursas skaitomas drauge su prof. A.Luchtanu).

 

Archeologijos magistro studijų programa

1.Baltai ir romėniškoji civilizacija.

 

Svarbiausių mokslinių publikacijų nuo 2001 m. sąrašas

Straipsniai Lietuvos recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose:

1.Baltų karybos senajame geležies amžiuje (I-IV a.) bruožai.In: Karo archyvas / LR krašto apsaugos ministerija. 2003. T. XVIII. P. 8-64 (benraautorius M.Vitkūnas).

2.Trečioji tarptautinė mokslinė konferencija “Jono Puzino skaitymai”. In: Archaeologia Lituana/ Vilniaus universitetas. 2003. T.4. P. 5-10.

3.Emaliuotas dirbinys iš Prienlaukio. In: Archaeologia Lituana / Vilniaus universitetas. 2004. T.5. P. 62-65.

4.Naujas baltų archeologijos leidinys. In: Archaeologia Lituana / Vilniaus universitetas. 2004. T.5. P.147-148.

5.Daujėnų pilkapiai. In: Daujėnai. V., 2004. P.50-60.

6.Seniausia Kvėdarnos praeitis. In: Lietuvos valsčiai. Kvėdarna. 2004. P.42-58.

7. Kybartiškės pilkapynas. In: Archaeologia Lituana / Vilniaus universitetas. 2007. T.8. P. 40-69.

 

Straipsniai kituose recenzuojamuose tarptautiniuose ir užsienio leidiniuose:

1. Neue Funde der norisch-pannonischen Fibeln in Litauen . In: International Connections of the Barbarians of the Carpathian Basin in the 1st – 5th centuries A.D. Aszod-Nyiregyhaza, 2001. P. 65-69.

2. Оружие из могильника IX-XII вв. в Паалксняй. In: Civitas et castrum ad Mare Balticum. Riga, 2002. P. 486-504.

3. Тезаврирование римских монет на территории Литвы. In: Pieniądz i banki - wspolnota dziejow. Materialy z V międzynarodowej konferencji numizmatycznej, 5-7 IX 2002.Warszawa, 2002. S. 77-82.

4. Находки перекладчатых фибул типа А96 в Литве. In: Восточная Европа в средневековье. Москва. 2004. С.109-116.

5. Заселение территории культуры курганов Жемайтии, Северной Литвы и Южной Латвии в римский период. In: Petijumi zemgalu senatne: rakstu krajums. Latvijas Vestures Muzeja raksti. Nr.10. Riga, 2004. Lpp. 67-75.

 

Monografijos:

1. Senasis geležies amžius Lietuvoje. Vilnius, 1986. P. 1-271

2.Paragaudžio pilkapynas. Vilnius, 1997. P. 1-212.

3. Corpus der romischen Funde im europaischen Barbaricum. Litauen. Vilnius, 2001.P.1-80.

4.Pajuosčio pikapynas. Vilnius, 2004. P.1-167.

5. Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai. Vilnius, 2006. P. 1-153.

6. Kuršių pilkapynas. Vilnius, 2009. P. 1-90.

 

Aktualijos

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „The Early Iron Age of Eurasia in the 1st half of the 1st Millennium CE. The dynamics of the cultural space development".
Skaityti daugiau...
 
Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Urban Cultures in the Baltics (from the Middle Ages to the 20th Century)“.
Skaityti daugiau...
 
Pasikeitė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarka.
Skaityti daugiau...
 

Rėmėjai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis