 |
|
Gimiau 1964 m. Irkutske, Rusijoje.
Nuo 1971 m. mokiausi ir 1982 m. baigiau Vilkijos (Kauno r.) vidurinę mokyklą. 1982–1983 m. mokiausi Vilniaus universiteto Matematikos fakultete.
1983–1985 m. tarnavau sovietinėje armijoje.
Nuo 1986 m. mokiausi ir 1991 m. baigiau Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą bei įgijau archeologo, istoriko, istorijos dėstytojo specialybes. Parašiau ir apgyniau diplominį darbą „Juvelyrų amatas Kernavėje XIII–XIV a.“ (1991 m., vadovas – Aleksiejus Luchtanas).
1991–1992 m. dirbau Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijoje.
1993–2002 m. užsiėmiau įvairia veikla, nesusijusia su kultūros paveldu bei specialybe.
Nuo 2002 m. dirbu ir vadovauju VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“.
Vedęs, žmona – psichologė, turiu sūnų ir dukrą.
Susidomėjimas istorija lydėjo nuo vaikystės, kadangi didžioji giminės dalis buvo ištremta į Sibirą, kur ir gimiau. Po mokyklos baigimo stoti į Istorijos fakultetą nedrįsau, kadangi reikėjo laikyti užsienio kalbos egzaminą, todėl įstojau į matematikos fakultetą (mokykloje vienodai gerai sekėsi tiek tikslieji, tiek humanitariniai mokslai, išskyrus vokiečių kalbą). 1986 m. įstojau į Istorijos fakulteto dieninį skyrių (tais metais nebuvo užsienio kalbos egzamino), kur šalia politinės istorijos išaugo susidomėjimas archeologija. Ypač didelę įtaką tam turėjo kasmetinės praktikos Kernavėje ir bendravimas su gerb. prof. Aleksiejumi Luchtanu, kuris buvo ir diplominio darbo vadovu. V kurse įsidarbinau į tik įsteigtą Kultūros paveldo inspekciją, dirbau Vilniaus teritoriniame padalinyje. Deja, 1992 m. ekonominė situacija Lietuvoje privertė mesti darbą kultūros paveldo srityje ir ieškoti užsiėmimo, leidžiančio išlaikyti šeimą (auginome 4 metų sūnų, pastovios gyvenamosios vietos neturėjome, „vagnorkės“ nuvertėdavo iki kito atlyginimo…).
2002 m. studijų draugų dėka „grįžau“ į paveldo sritį – pradėjau dirbti VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“. 2002 m. pirmąkart savarankiškai tirti Laukuvos (Šilalės r.) ir Linkuvos (Pakruojo r.) bažnyčių šventoriai, 2003 m. – Vyskupiškių piliakalnis (Klaipėdos r.), 2004 m. – Žakainių piliakalnis (Šilutės r.), Kačerginės ir Paštuvos kapinynai (Kauno r.) bei keletas kitų mažų objektų. Tuo pat metu vadovavau piliakalnių tvarkymo darbams: sutvarkyti Žakainių, Laužiškių, Kernavės, Molavėnų, Jurgaičių piliakalniai. Dėl darbo specifikos labiausiai domina būtent piliakalnių tyrinėjimai.
2006 m. sausį konferencijoje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ skaičiau pranešimą apie Laukuvos bažnyčios šventoriaus tyrimus.
2006 m. lapkritį konferencijoje „Leidiniui „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“– 40 metų“ skaičiau pranešimą apie Žakainių piliakalnio tyrimus.
2009 m. lapkritį konferencijoje “Naujausi archeologiniai tyrinėjimai” skaičiau pranešimą apie Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir šventoriaus tyrimus.
Tikiuosi, kad moksliniai straipsniai atsiras netolimoje ateityje…
Be archeologijos domina politinė istorija, kelionės, žvejyba.