 |
|
Gimiau 1972 m. balandžio 15 d. ir augau Dotnuvoje, Kėdainių rajone, nors gimimo liudijime dėl tėvų registracijos įrašyta, kad gimiau Leipalingyje, Lazdijų rajone.
Didelį susidomėjimą archeologija paskatino P.Tarasenkos knygos, enciklopedijose, kitose knygose (pvz., „Užnemunės piliakalniai“) rastos piliakalnių, pilių nuotraukos, jų tyrimų aprašymai. Planai tapti archeologu vyravo 1982–1985 metais. Viskas pasikeitė 1985 m., kai mokykloje praktiką atliko pelėdas tiriantis biologijos mokytojas. Po dviejų metų jis pradėjo dirbti biologijos mokytoju ir be didelių pastangų paskatino archeologiją užkloti storu biologinių žinių sluoksniu. Iš ankstesnių planų liko tik svajonė surasti archeologams nežinomą piliakalnį, pomėgis domėtis istorija, archeologija, skaityti šių sričių literatūrą. 1979–1990 m. mokiausi Akademijos vidurinėje mokykloje Kėdainių rajone. 1990–1995 m. mokiausi Vilniaus Universitete. Įgijau biologo, ekologo specialybę. 1997–2003 m. mokiausi doktorantūroje Vilniaus Universiteto Aplinkos studijų centre. 2003 m. apgyniau biomedicinos mokslų daktaro ekologijos ir aplinkotyros srities disertaciją „Spontaninis ir benz[a]pirenu indukuotas mutabilumas rudagalvio kiro (Larus ridibundus L.) populiacijose“.
Lietuvos gamtos fonde dirbau 1995–1997 m. ir nuo 1999 metų iki dabar. Organizacijoje esu atsakingas už miškų sritį. Nuo 1999 metų dalyvauju kaip vykdytojas arba vadovauju įvairiems miškų ir jų biologinės įvairovės tyrimų, išsaugojimo projektams. Atlikdamas miškuose biologinius tyrimus, darbus 1996–1997 m. suradau pirmuosius nežinomus archeologinius objektus: piliakalnį, dvaro pastatų liekanas. Tuomet dar nežinojau, kad jie nežinomi. Atsirado daugiau ir įvairesnių archeologinių, istorinių knygų. Tai paskatino atgaivinti ir auginti susidomėjimą archeologija.
2005 m. pagaliau pavyko surasti archeologo G. Zabielos kontaktus. Nusiunčiau jam informaciją apie kalvą Širvintų rajone, kuri man buvo labai panaši į piliakalnį. Paaiškėjo, kad aš buvau teisus. Po to iš Zabielos gavau labai vertingą dovaną – tritomį „Lietuvos piliakalniai. Atlasas“. Dar vėliau „įsiprašiau“ į savaitgalinę G. Zabielos ir Z. Baubonio žvalgomąją ekspediciją. Nuo tada apėmė archeologinių ir kitų vertybių paieškos manija. Šią maniją maitina: atradimo džiaugsmas, atradus naujieną ir sau, ir archeologams, noras praturtinti archeologų žinias bei išsaugoti užmarštin nugrimzdusias Lietuvos vertybes. Kol kas ieškoti sekasi visai neblogai. Būna dienų, kai išsiruošęs būtent į piliakalnių „medžioklę“, namo grįžtu su laimikiu – naujo piliakalnio koordinatėmis ir fotografijomis. Kai kuriems archeologams vis neduodu ramybės dėl ilgėjančios kol kas spėjamų naujų archeologinių objektų eilės. Archeologija pradėjo rimtai konkuruoti su biologiniais interesais ir darbais.
Lietuvos archeologijos draugijos nariu tapau 2008 m.
Archeologinių tyrimų interesai
Archeologinio ir vėlyvesnio paveldo paieška ir apsauga.
Tyrinėti objektai
Neturiu reikiamų žinių, todėl archeologiniuose tyrimuose dalyvavau tik kaip archeologų „trukdytojas“, kuris apžiūrinėja ir prašo paaiškinimų, bet kasti nepasisiūlo.
Vykdoma archeologinės informacijos sklaida
Naujas Dubeniuotas akmuo Vilniaus rajone. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998–1999 metais. Vilnius, 2000, p. 521–523.
Stončius, D., Zabiela, G., Baubonis, Z. Naujai surasti piliakalniai Vilniuje Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais. Vilnius, 2009, p. 490-493.
Kita veikla
Miškų biologinės įvairovės tyrimai, juodojo gandro ekologinių poreikių ir populiacijos būklės tyrimai, miškininkų, miško savininkų, moksleivių švietimas apie miškus, juose esančias vertybes ir jų išsaugojimą.
Pomėgiai
Archeologinio ir vėlyvesnio paveldo paieška, biologiniai tyrimai miškuose, fotografija.