Lina Sokolovaitė

posted in: Dirbantys archeologai | 0

 

sokolovaitelina
Institucija, pareigos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Užutrakio dvaro sodybos skyrius, Kultūrinės veiklos vadybininkė
Adresas Kęstučio g. 1, LT-21104 Trakai
Telefonas (8~528) 55006
El. pašto adresas l.sokolovaite@seniejitrakai.lt

Gimiau 1983 m. liepos 28 d. Trakuose. Vidurinį išsilavinimą įgijau Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir, nesiblaškydama, pasiryžau tapti archeologe (jei nebūčiau įstojusi čia, tai būčiau tapusi psichologe arba pradinukų mokytoja). Pradėjau rašinėti ir apie baltų pasaulėžiūrą, mąstymo proistorę ir panašius dalykus, viliojo legendos ir apskritai tautosaka. Kurį laiką blaškiausi, kol nesutikau Vykinto Vaitkevičiaus, įnešusio daugiau šviesos ir krypties mano domėjimosi srityje. Bakalauro darbą apgyniau 2005 metais. Tema skambėjo taip – “Tautosaka ir archeologija: švedkapiais vadinamų paminklų analizė”. Darbo vadovas – prof. A. Luchtanas. Magistro tema – “Trakų istorinės erdvės genezė” iki vidurinių amžių.

2004 m. su bendraminčiais atkūrėme Vilniaus universiteto studentų archeologų draugiją. Nuo 2004 m. buvau atkurtos Vilniaus universiteto studentų archeologų draugijos narė, nuo 2005 m. rugsėjo – vadovė. 2006 m. tapau Lietuvos archeologijos draugijos nare (patvirtinta 2007 m.)

2006 metais išvažiavau semestrui į Graikiją – Kretos salą – pagal Socrates Erazmus programą. Studijų metu daugiausiai domėjausi ir rinkau medžiagą apie Minojinę bei Bizantinę archeologiją.

Nuo 2004 m. dalyvauju Kernavės “Gyvosios archeologijos dienose”. Domiuosi eksperimentine archeologija, nors savo amato dar neatradau, bet talkininkauju Virginijai Rimkutei, pristatant pintus neolito laikotarpio dirbinius ir kartas nuo karto nupinu kokią pintinėlę ar indelį iš šaknų, švendrų ar kitos medžiagos. Eksperimentinės archeologijos populiarinimo praktikos įgijau 2004 m. rugpjūčio mėn. Vokietijoje Hitzakerio (vok. Hitzacker) archeologijos centre, kur rekonstruojama bronzos amžiaus gyvensena ir ypatingai daug dėmesio skiriama vaikų edukacijai. Pati eksperimentinė archeologija labiausiai vilioja kaip praktika, kuri padėtų geriau suprasti specifinius žmogaus išgyvenimo nelengvomis sąlygomis klausimus – kokie socialiniai, pasaulėžiūriniai, žinoma, gamtiniai faktoriai skatino vienokį ar kitokį bendruomenės gyvenimo būdą, ką mastė vienos ar kitos “archeologinės epochos žmogus”, atsikėlęs rytą savo varganame, bet pritaikytame būste. Daug atsakymų padeda surasti vadinamosios teorinės archeologijos studijos.

Šiuo metu dirbu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijoje kultūrinės veiklos vadybininke ir projekto “Užutrakio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms” vadove. Planuoju suburti mokyklinį archeologijos būrelį ir kasmet vykdyti bent žvalgomąsias archeologines ekspedicijas Trakų rajone.

Archeologinių tyrimų interesai

Tarpdisciplininės – archeologijos ir kitų mokslų – studijos, ypač archeologijos ir folkloristikos metodų derinimas tyrimuose;

Archeologijos mokslo, paminklų populiarinimas;

Eksperimentinė archeologija.

Tyrinėti objektai

2002 m. dalyvavau archeologiniuose kasinėjimuose Rambyno kalne bei Šereitlaukyje (Pagėgių sav.), o 2003 ir 2004 m. kasinėjau Kernavėje Pajautos slėnyje (Širvintų r.). 2006 atlikau savarankiškus archeologinius žvalgymus Trakų rajone, Jogėliškių kaime.

Vykdoma archeologinės informacijos sklaida

2003 m. lapkričio 24–25 d. dalyvavau Latvijos universiteto Filolologijos fakulteto III studentų mokslinėje konferencijoje „Aktualūs baltistikos klausimai“, kur pristačiau temą „Vakarų Lietuvos pilkapių kultūros žmonių pasaulėžiūra ir tikėjimai“ (vad. doc. A. Merkevičius).

2004 m. balandžio mėn. Sankt Peterburgo studentiškoje archeologų konferencijoje „Rytų Europos ir Sibiro priešistorinės kultūros genezės problemos“ pristačiau temą „Kijevo Rusios kaimynystės reikšmė lietuvių genčių iškilimui IX–XII amžiais“.

2006 m. dalyvavau Marijos Gimbutenės skaitymuose, pristatydama temą „Švedkapiai. Archeologijos ir tautosakos dialogas“.

2006 m. gegužės mėn. išspausdintas mano straipsnis rajoniniame Trakų laikraštyje “Galvė” apie Adolfo Tautavičiaus 1951 m. tirtus pilkapius Jogėliškių apylinkėse, Akmenos ežero pakrantėje.

Kita veikla

Turiu mokytojavimo patirties mokykloje. Teko kelis mėnesius mokyti istorijos mokslo paslapčių septintas–devintas klases. Darbo specifika paskatino gyviau domėtis ne vien archeologiniu paveldu, todėl daug dėmesio skiriu dvarų palikimui Lietuvoje. Be to, kadangi visą laiką gyvenau Trakuose – daugiakultūrinėje erdvėje – visą laiką domėjausi tautinių mažumų kultūra. Šiuo metu renku pasakojimus ir fiksuoju karaimų ir sentikių kultūrinį palikimą. Vasarą su bičiuliais vykdysime pažintines kompleksines ekspedicijas Trakų rajone – Bražuolės ir Daniliškių apylinkėse.

Pomėgiai

Liaudies ir romantiškos dainos, muzika, žinoma, kelionės.