 |
|
Gimiau 1970 m. rugsėjo 16 d. Skuode (pagal dokumentus), iš tikrųjų – Šiauliuose.
Nuo 1977 iki 1985 m. mokiausi tuometinėje Skuodo 2-ojoje vidurinėje mokykloje, tačiau man ten kai kas nepatiko, todėl 1985 m. įstojau į tuometinį Klaipėdos politechnikumą, statybos (labai artimą miesto archeologijai) specialybę. Technikumą baigiau gana neblogai ir 1989 m. įstojau į tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Miestų statybos fakultetą. Ten baigiau vieną semestrą. 1992 m. pavasarį su draugais archeologais nuvykau į Kernavę ir, taip jau susiklostė, kad praleidau ten visą vasarą. Dalyvavau archeologiniuose tyrinėjimuose, buvau tiesiog darbininkas. Užsiėmimas man pasirodė įdomus. Beje, tais metais įstojau į Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultetą, tačiau ten baigiau tik vieną kursą.
1994 m. įstojau į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologijos specialybę, universitetą baigiau 2000 m. Bakalaurinį ir magistrinį darbus rašiau apie importinius XIII–X IV a. dirbinius, aptiktus Kernavėje.
Nuo antro kurso darbavausi įvairiuose tuometinio Paminklų restauravimo instituto archeologų grupės „Antiqua“ vykdomuose tyrinėjimuose Vilniaus mieste. Dirbau įvairiose pareigose nuo darbininko iki archeologo. 1998 m. dirbau Karolio Didžiojo dvaro (Koenigpfalz) Ingelheim‘o mieste archeologiniuose tyrinėjimuose.
Baigus studijas universitete, Paminklų restauravimo institutui manęs nebeprireikė, beje ir jis pats palaipsniui sunyko. Nuo 2002 m. buvau Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas. Apginto darbo tema – „Vilniaus gynybiniai įrenginiai XIV–XVIII a.“. 2003 m. pradėjau dirbti Kultūros paveldo centre, 2002 m. trumpai darbavausi PĮ „Paveldas“.
Dirbu archeologu Kultūros paveldo centro archeologų grupėje „ANTIQUA“.
Archeologinių tyrimų interesai
Miestai ir juose esantys įvairios paskirties objektai, viduramžių ir naujųjų laikų archeologija. Dauguma mano tyrinėtų objektų yra Vilniaus mieste. Tai laidojimo paminklai (Polocko g. – Kreivasis skg.), miesto gynybinės sienos aplinka (Trakų g. 2, Totorių g. 25), technikos paveldas (Žvėryno malūnas, Paplavų priemiestis (Aukštaičių g. 7)), gyvenamieji namai (Gaono g. 8), kulto paminklai (Šv. Kotrynos bažnyčios aplinka), parkai ir rezidencijos (Sapiegų parkas, Lietuvos Respublikos Prezidentūros teritorija, Žygimantų g. 2) ir kt. Stengiuosi iš kiekvieno tiriamo objekto „išspausti“ maksimumą informacijos. Vienokiu ar kitokiu lygiu dalyvauju bendradarbių iš grupės „Antiqua“ vykdomuose įvairių Vilniaus miesto objektų tyrinėjimuose. Įdomu būtų dalyvauti ir kitų miestų bei kaimo vietovių mane dominančio laikotarpio objektų tyrinėjimuose.
Archeologinės informacijos sklaida
Mano vykdoma archeologinės informacijos sklaida yra gana menka dėl pastovaus krūvio Vilniaus archeologiniuose tyrinėjimuose, tyrinėjimų dokumentacijos tvarkymo. Esu dalyvavęs keliose mokslinėse konferencijose:
1998 m. skaitytas pranešimas „Importas Kernavėje – prekyba ar politika“ Lietuvos istorijos institute vykusioje konferencijoje „Miestai ir miesteliai (archeologiniais duomenimis)“.
2000 m. leidinyje „Kultūros paminklai“ (Nr. 7) publikuotas straipsnis „Nežinomi Užupio senkapiai“.
2002 m. kovo 14 d. St. Mikulionio atminimui skirtoje konferencijoje Trakuose skaitytas pranešimas „Karų ir epidemijų atspindžiai Vilniaus laidojimo vietose“.
2005 m. dalyvauta konferencijoje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, skaitytas pranešimas „Žvėryno vandens malūno aplinkos žvalgymai“, straipsnis patalpintas Lietuvos archeologijos draugijos tinklalapyje.
2005 m. gruodžio 16 d. dalyvauta LR Tautinių mažumų ir išeivijos departamento organizuotoje konferencijoje „Daugiakultūris Lietuvos miestų paveldas: istorinė patirtis, šiandiena ir ateities perspektyvos“. Skaitytas pranešimas „Vilniaus etninė įvairovė ir jos kaita archeologinių tyrimų duomenimis“.
2006 m. lapkričio 10 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Aleksandro Jogailaičio dvaro kultūra“ skaitytas pranešimas „Vilniaus miesto fortifikavimas XVI a. pradžioje“.
Pomėgiai
Ypatingų, kažkuo išsiskiriančių, pomėgių neturiu. Mėgstu roko muziką (ne rusišką), kai turiu laiko seku jos naujoves. Be to, patinka grybauti.