Jonas Balčiūnas (1951 09 18 – 2020 09 30)

 

balciunasjonas

Gimė 1951 m. Tverečiuje (Ignalinos r.), ten pradėjo eiti į mokyklą. Nuo 1961 m. gyveno Vilniuje, 1970 m. čia baigė Antano Vienuolio vidurinę mokyklą.

1973 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kurį baigė 1978 m., įgijęs archeologo specializaciją. Parašė darbą, skirtą Liškiavos piliakalnio ir dvarvietės tyrinėjimams.

Nuo 1978 m. rugpjūčio mėn. iki 1991 m. balandžio mėn. dirbo Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų grupėje ir archeologijos skyriuje vyr. metodininku. Panaikinus Mokslinę metodinę kultūros paminklų apsaugos tarybą ir įsteigus Lietuvos kultūros paveldo mokslinį centrą (nuo 1995 m. – Kultūros paveldo centras), nuo 1991 m. gegužės dirbo šio Centro Archeologijos skyriuje (nuo 2002 m. – Archeologijos paveldo institutas) archeologo, sektoriaus vedėjo, vyr. archeologo, pareigose.  Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus vietų poskyryje užėmė vyriausiojo paminklotvarkininko pareigas.

Studijų, o ir vėlesniais, metais dalyvavo Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose vykdomuose archeologijos tyrimuose. Dirbdamas Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje ir Kultūros paveldo centre, žvalgė daugumą žinomų Lietuvos archeologijos objektų įvairiuose rajonuose, nustatinėjo jų teritorijas ir apsaugos zonas. Per tą laiką vadovavo 53 objektų žvalgomiesiems archeologijos tyrimams.

Pirmasis savarankiškai tyrinėtas objektas 1979 m. buvo VII-X a. Biržų, Astravo kapinynas (Biržų r.). Iš įdomesnių tyrinėtų objektų paminėtini 1983 m. tirtas II–IV a. Dauglaukio kapinynas (Tauragės r.), 1986 m. – V–VI a. Čiukiškių kapinynas (Kėdainių r.), 1998 m. ir 1999 m. – III–V a. Rokėnų kapinynas (Ignalinos r.), 1999 m. – V–VIII a. Tauragnų pilkapių vieta (Utenos r.), 2003 m. – V–VII a. Rekošaičių kapinynas (Raseinių r.), nauji pilkapynai Širvintų r. (2005 m.), Rytų Lietuvoje (2006 m.), Švenčionių r. (2006 m.), pilkapynas šalia Dūrių ežero (2007 m.).

Apie žvalgytus ir tyrinėtus objektus daugiausia skelbta leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, taip pat rašyta į Maskvoje leistą leidinį „Archeologičeskije otkrytija“ (apie 1982–1984 m. žvalgymus).

Archeologiniai interesai

Darbo interesų sritis – Lietuvos archeologinių vietų apskaita, jų paieška, žvalgymas, neaiškių bei ardomų objektų žvalgomieji archeologijos tyrimai.

Pomėgiai

Laisvalaikiu kartais mėgo pakeliauti, ypač vandeniu.