Michal Tyszkiewicz (1826-1897)

tiskeviciusmykolas

Gimė 1826 m., tikslesnė data mums nežinoma, Trakų Vokėje, mirė – 1897 m. lapkričio 18 d. Romoje, Italijoje, palaidojimo vieta mums nežinoma.

Paskatintas artimų giminaičių archeologų Konstantino ir Eustachijaus Tiškevičių anksti įsitraukė į kultūrinio gyvenimo sūkurį.

1856 m. tapo Vilniaus archeologinės komisijos tikruoju nariu steigėju-globėju, 1857 m. – Imperatoriškosios archeologijos draugijos Peterburge garbės nariu, o 1859 m. – tikruoju nariu.

1852 m. pritardamas Eustachijaus Tiškevičiaus ketinimui prie Vilniaus mokslo apygardos įkurti muziejų, padovanojo 1003 vienetų monetų ir medalių rinkinį, finansavo vitrinų, skirtų numizmatikai eksponuoti, įstiklinimą, taip pat būtiniausių baldų įsigijimą.

1854 m. Šv. Kazimiero dieną Vilniaus katedrai paaukojo meistriško darbo kieliką, kainavusį 600 auksinių. Kartu žmona rėmė ir Vilniaus teatrą.

1862 m. Londone pirko žymių meistrų drobių, ketino jomis papildyti Biržų ir Gorodoko rinkinius, ši kolekcija turėjo sudaryti Vilniaus meno galerijos pagrindą. Tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti.

Grafas svajojo aplankyti Senovės Egipto žemę. Kelionei rengėsi visapusiškai. Ruošė ginklus, šunis medžioklei, kaupė žinias apie šalį, jos paminklus.

Susipažino su graikų geografo ir istoriko Strabono, prancūzų egiptologo Žano Fransua Šampoljono, vokiečių egiptologo Karl Richard Lepsius darbais, kartografo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionės po Siriją, Palestiną, Egiptą aprašymu. Planas buvo įgyvendintas 1861–1862 m. žiemą.

Archeologinių kasinėjimų radinius bei gautas dovanų egiptietiškas senienas papildė dar ir pirkiniais. Grįžęs iš Egipto, sukauptą rinkinį padovanojo Luvrui, Vilniaus senienų muziejui ir Logoiske bei Raudondvaryje gyvenantiems giminaičiams.

Paveldėtas iš dėdės Biržų majoratas davė dideles pajamas, todėl norėdamas įgyvendinti aistrą kolekcionuoti senienas, apsisprendė palikti šeimą ir emigravo į Neapolį, vėliau į Romą.

Ten tapo įžvalgiu meno žinovu, vienu iškiliausių meno mylėtojų ir jo vertintoju. Apie jį būrėsi patys žymiausi inteligentai – bankininkai, literatai, archeologai, aktoriai, kolekcininkai.

Tyrinėjimai

1861–1862 m. Egipte vykdė archeologinius kasinėjimus, bandė skaityti hieroglifų įrašus.