 |
|
Gimė 1814 m. Borisovo paviete, Minsko gubernijoje, mirė – 1873 m. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.
1824 m. įstojo į Vilniaus gimnaziją.
1831 m. baigė Minsko gimnaziją.
1831–1835 m. gyveno Maskvoje, Sankt Peterburge, kur susidomėjo archeologija, Sankt Peterburgo imperatoriškoje bibliotekoje rinko istorinę ir archeografinę medžiagą.
1835 m. paskirtas Vilniaus gubernijos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininku.
1838 m. Krokuvos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininkas.
1840 m. Borisovo pavieto mokyklų inspektorius globėjas, pavieto bajorų maršalka, savo lėšomis įsteigė Borisovo pradžios mokyklą.
1848–1854 m. Minsko gimnazijos kuratorius.
1855 m. įkūrė Vilniaus archeologijos komisiją ir Senienų muziejų, kuriam padovanojo savo archeologijos ir numizmatikos rinkinius, dalį retų knygų ir paveikslų. Muziejus perėmė Vilniaus universiteto mineralogijos, zoologijos ir numizmatikos kabinetų fondus.
1855-1865 m. jis buvo Vilniaus archeologinės komisijos pirmininkas, 1856–1864 m. Senienų muziejaus vedėjas.
Pirmasis susistemino Lietuvos archeologinę medžiagą priskirdamas ją akmens, žalvario ir geležies amžiams.
Už nuopelnus istorijos mokslui išrinktas Maino archeologijos draugijos nariu, 1843 m. Danijos Karališkosios šiaurės senienų mėgėjų draugijos ir Stokholmo Karališkosios meno istorijos ir senienų akademijos nariu korespondentu, Rusijos (Peterburgo), Lenkijos, Švedijos (1843 m. – Stokholmo dailiųjų menų, istorijos ir senienų karališkosios akademijos), Anglijos (Londono archeologijos instituto) draugijų nariu. 1866 m. gavo Didžiosios Britanijos ir Islandijos mokslo draugijos garbės vardą.
Tyrimų kryptys
Bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus materialioji ir dvasinė kultūra bei brūkšniuotosios keramikos kultūra Lietuvoje.
Archeologiniai tyrinėjimai
Nuo 1837 m. kasinėjo Vilniaus ir Minsko gubernijų pilkapius ir piliakalnius, rinko etnografinę medžiagą, kolekcionavo senienas, aprašė liaudies gyvenimo buitį ir papročius.
1837 m. pilkapiai Lohoisko (Baltarusija) apylinkėse.
Prieš 1842 m. pilkapiai Borisovo (Baltarusija) srityje.
Prieš 1842 m. pilkapiai Kernavės (Širvintų r.) apylinkėse.
1854 m. Trakų (Trakų r.) pilies Aukų kalnas.
Semdamasis patirties 1843 m. lankėsi Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje, kur domėjosi archeologinės medžiagos sisteminimu, kolekcionavimu ir eksponavimu.
Svarbesnės puplikacijos
1. Tyszkiewicz E. Archeologiana Litwie / E. T. // Rocznik dla archeologów, numizmatyków i bibliografów polskich, 1871 (Kraków). – 1874, p. 1-13; Atsp. – 15 p.
2. Tyszkiewicz E. Badania archeologiczne nad zabytkami przedmiotów sztuki, rzemiosł i. t. d. w dawniej Litwie i Rusi Litewskiej. – Wilno, 1850. – 62 p.
3. Tyszkiewicz E. Birże. Rzut oku na przeszłośc miasta, zamku i ordynacji. – Sankt-Petersburg, 1869. – 170 p.
4. Tyszkiewicz E. Ein Blick auf die quellen der Archäologie Litauen. / aus dem polnischen von A. Welmann // Baltische Studien (Marburg). – 1847, Nr. 2, p. 178–218.
5. Tyszkiewicz E. Kiernów i Troki / E. hr. T. // Tygodnik Petersburski. – 1840, Nr. 80, p. 446–448.
6. Tyszkiewicz E. O kilku nowo odkrytych monetach litewskich // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1843, Nr. 5.
7. Tyszkiewicz E. O kilku nowo odkrytych monetach na Litwie wiadomośc zebrał / E. hr. T. // Atheneum (Wilno). – 1845, t. 4, sk. V, p. 5–22.
8. Tyszkiewicz E. Opisanie zabytków starožytności // Przyjaciól ludu (Lwów). – 1843, Nr. 3, p. 18–23, Nr. 4, p. 27–30; Nr. 5, p. 39.
9. Tyszkiewicz E. Rzut oka na źródła archeologii krajowej, czyli opisanie zabytków niektórych starožytności, odkrytych w zachodnich guberniach Cesarstwa Rossyiskiego. – Wilno, 1842. – 56 p., 8 lent.
10. Tyszkiewicz E. Wiadomości o kurhanach // Tygodnik Petersburski. – 1837, Nr. 94.