|
|
Gimė 1936 m. lapkričio 10 d. Trakų rajone, Lieponių kaime, mirė 1975 m. gruodžio 27 d., palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, kurį baigė 1959 m. ir įgijo geologo-geochemiko specialybę.
Po studijų keletą metų dirbo Tadžikistane.
Nuo 1964 m. dirbo Geologijos institute ir vadovavo jo paties įkurtai Radiokarboninei laboratorijai. Mokslinės veiklos ištakose bendradarbiavo su žymiausiais Rusijos gamtotyrininkais – akademiku A. P. Vinogradovu ir prof. V. V. Čerdyncevu. Pirmasis buvo K. Šulijos mokslinis vadovas, o antrasis – jo kandidato disertacijos oficialus oponentas.
1970 m. TSRS MA V. Vernadskio Geochemijos ir analitinės chemijos institute apgynė disertaciją.
1971 m. K. Šulija įkūrė Radiokarboninę laboratoriją Lietuvos MA Botanikos institute.
K. Šulijos moksliniai darbai (apie 30 publikacijų) reikšmingi holoceno ir pleistoceno geochronologijai, paleogeografijai ir stratigrafijai, ežerotyrai ir peklėtyrai.
K. Šulija buvo pradininkas gamtos objektų datavimo ir indikacijos radioizotopiniais metodais Lietuvoje. Šio krypties moksliniai tyrimai tęsiami ir vykdomi jo kolegų ir mokinių.
Buvo aktyvus Lietuvos alpinistas. 1958 metų Pabaltijo alpiniados Kaukaze dalyvis.
Talkino archeologams radiokarboniniais tyrimais.
Svarbesnės publikacijos
Шулия К., Луянас В., Банис Ю., Генутене И., Кибилда З., Шилайтите А. Первые определения абсолютного возраста археологических памятников Литвы радиоуглеродным методом / Шулия К… // Материалы научной конференции молодых ученых геологов Литвы. – В., 1968. – С. 22-23.