 |
|
Gimė 1904 m. Šakių r. sav., Marijampolės apskr., mirties data ir palaidojimo vieta neaiški.
1918 m. baigė Griškabūdžio pradžios mokyklą.
1919-1920 m. mokėsi privačiai.
1921 m. baigė metinius Kauno mokytojų seminarijos kursus.
1922-1928 m. mokytojavo Ricieliuose (Lazdijų r.), įsteigė Ricielių šaulių būrį ir jam vadovavo, prie pradinės mokyklos buvo įsteigęs muziejų.
1923-1925 m. ėjo 293 šaulių būrio valdybos pirmininko pareigas.
1932 m. apsigyveno Merkinėje, pusę metų dirbo valsčiuje raštininku, 1935-1940 m. – raštvedžiu pradžios mokyklų inspekcijoje, Alytuje.
Nuo 1935 m. gruodžio 11 d. jis priimtas pradžios mokyklų inspekcijoje Alytuje raštvedžiu, kur dirbo iki 1940 m. rugpjūčio mėn.
Kurį laiką 1935-1936 m. gyveno Kaune, dirbo Valstybinėje archeologijos komisijoje. Dirbo Valstybės archeologijos komisijoje, kur tvarkė žinias iš 1918-1934 m. spaudos.
1939 m. vasario 14 d. apdovanotas Gedimino ordino antro laipsnio medaliu.
Domėjosi kraštotyra, istorija ir priešistore, rinko tautosaką, senienas (jų pagrindu įsteigė mokyklos muziejų). Archeologijos srityje žinomas kaip paminklų tyrinėtojas ir straipsnio apie Liškiavos senovę autorius.
Po 1940 m. apie E. Šneiderį žinių neturima.
Tyrinėjimai
E. Šneiderio kasinėjimai buvo gana mėgėjiški, archeologinė veikla – epizodinė. Kasinėjo Plinkšių (Mažeikių r.) dvaro požemius (1935 m.), Ančiškių (Biržų r.), Vabalninko (Biržų r.) kapinynus, Kelmės miesto, Pumpėnų (Pasvalio r.) senkapius (1936 m.), Čypėnų, Marišiūnų (Biržų r.) žvyrduobes.
Svarbesnės publikacijos
1. Šneideris E. Kur Mindaugas vainikavosi // Diena. – 1934, Nr. 34, p. 6; Nr. 35, p. 6.
2. Šneideris E. Kur Mindaugas vainikavosi Lietuvos karaliumi // Suvalkietis (Marijampolė). – 1934, Nr. 12; 13.
3. Šneideris E. Liškiavos senovė // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1934, Nr. 3/4, p. 167-174; 1935, Nr. 1, p. 199-203.
4. Šneideris E. Liškiavos senovė // Gimtasai kraštas (Šiauliai). – 1935, Nr. 1, p. 199-203.