Hugo Scheu (1845-1937)

sojushugo

Gimė 1845 m. balandžio 4 d. Mažojoje Lietuvoje (dabartinėje Klaipėdoje), mirė – 1937 m. liepos 25 d., palaidotas Lėbartų dvaro kapinaitėse, Šilutėje.

1862 metais Klaipėdoje baigė aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862-1869 m. praktikavosi organizuoti žemės ūkio darbus įvairiuose Klaipėdos bei Šilutės apskrities dvaruose.

1869-1870 m. du semestrus studijavo Berlyno žemės ūkio institute.

1873 m. iš varžytinių įsigijęs Lėbartų dvarą Hugo Šojus tapo dvarininku ir aktyviai įsijungė į valsčiaus bei Klaipėdos apskrities visuomeninį gyvenimą.

1881 m. tapo Dovilų valsčiaus viršaičiu, o 1884 m. buvo išrinktas į Klaipėdos apskrities valdybą, kurioje išdirbo beveik 35 metus.

1889 m. nusipirkęs Šilutės dvarą, Hugo Šojus 1892 m. buvo išrinktas į Šilutės apskrities valdybą, vėliau tapo Žemės ūkio rūmų steigėju bei prezidentu.

Dar atlikdamas praktiką Lapynuose, išmoko lietuvių kalbos, susidomėjo lietuvių papročiais ir tautosaka. Drauge su Aleksandru Kuršaičiu 1913 m. vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido knygas Žemaičių pasakos, Pasakos apie paukščius.

Kita Hugo Šojaus aistra – muziejininkystė. Jis sukaupė įvairių etnografinių daiktų rinkinį, kurio pagrindu įkurtas Šilutės muziejus.

Hugo Šojus aktyviai propagavo lietuvininkų rankdarbius, vežė juos į įvairias parodas, dovanojo juos draugams ir garbingiems svečiams.

1922 m. už visuomeninį darbą ir lietuvių kultūros, lietuvių kalbos ir papročių saugojimą Hugo Šojui suteiktas Karaliaučiaus universiteto garbės daktaro laipsnis.

1931 m. Šilutės Herderio realinėje gimnazijoje pritvirtintas bareljefas.

H. Šojaus interesus, veiklą atspindi ir rankraštinis palikimas, kurio dalis saugoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šie rankraščiai sudaro atskirą fondą (F 51). 1949 m. bibliotekai juos perdavė Arnoldas Endzinas. Beveik visi dokumentai yra vokiečių kalba ir tik nedidelė dalis – lietuvių.

Artimai draugavo su Becenbergeriu, buvo jo kasinėjimų „kūnu ir siela“.

Pats nekasinėjo, tik rinko archeologinius radinius ir kaupė savo muziejuje arba parduodavo Becenbergeriui.