 |
|
Gimė 1876 m. Lėbartuose, Šilutės r. tikslesnė data mums nežinoma, mirė – 1929 m. liepos 28 d., palaidotas Šilutėje.
Mokėsi Klaipėdoje, Vokietijoje studijavo gamtos mokslus ir mediciną.
Pirmo pasaulinio karo metu buvo Ambergo (Vokietija) karo belaisvių stovyklos gydytojas, vėliau fronto gydytojas prie Mintaujos (Jelgavos) (Latvija).
Karui baigiantis tapo Šilutės apskrities gydytoju.
1922-1926 m. ėjo Šilutės apskrities viršininko pareigas, vėliau persikėlė į Fovinkelį (Vokietija).
Dar būdamas mokinys kartu su tėvu Hugo Šojumi dalyvaudavo A. Becenbergerio kasinėjimuose, vėliau pradėjo kasinėti pats, tačiau labai mėgėjiškai.
Nuo 1897 m. pradėjo kaupti senienų kolekciją. Iš pradžių ją sudarė daugiausiai akmeniniai kirvukai, vėliau kolekcija buvo papildoma atsitiktiniais radiniais bei paties kasinėjimų medžiaga.
Nuo XX a. pr. kolekcija buvo eksponuojama, senienas skirstant chronologiškai. Archeologiniai radiniai buvo su metrikomis. Išsamiau šį muziejų jau tarpukario laikotaroiu aprašė P. Tarasenka.
Iš E. Šojaus archeologinės veiklos po Pirmojo pasaulinio karo tėra žinoma 1926 m. Klaipėdos krašto muziejaus draugijos susirinkime skaityta paskaita „Iš Klaipėdos krašto proistorės“.
Tyrinėjimai
1892-1895 m. kasinėjo Baitų kapinyną (Klaipėdos r.),
1894 m. Pėžaičių kapinyną (Klaipėdos r.),
1895-1897, 1906, 1912-1913 m. Vėžaičių kapinyną (Šilutės r.),
1899-1901 m. Stragnų kapinyną (Klaipėdos r.).