 |
|
Gimė 1891 m. gruodžio 21 d. Svistopolio dvare, Šiaulių r., mirė 1974 m. Noištate (Vokietija), tikslesnė data ir palaidojimo vieta mums nežinoma.
1918 m. baigė Petrapilio gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto istorijos- filologijos fakultetą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo Kaune.
1920 m. gavęs valstybinę stipendiją studijavo istoriją, filosofiją, kalbų mokslus Berlyne, Greifsvalde, Šveicarijos Friburge ir Kielyje (Vokietija).
1926 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Nuo 1927 m. rudens iki 1929 m. dėstė Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Be to, skaitė paskaitas Pedagoginiame institute ir vakariniuose suaugusiųjų kursuose.
Gyvendamas Klaipėdoje buvo “Aukuro “ draugijos valdybos nariu, veikė Jachtklube , mokytojų draugijoje.
Rinko tautosaką, apie tautos praeitį skaitė Klaipėdos radijuje, populiarino archeologiją ir jos paminklus rašydamas į tuometinius laikraščius, žurnalus, Klaipėdoje leidžiamus periodinius leidinius “Jūra”, “Lietuvos keleivis”. Paskelbė mažlietuvių tautosakos : “Ką kalneliai pasakoja : padavimai iš Klaipėdos krašto piliakalnių praeities” (1938), “ Lietuvos praeities vaizdai” (1939), “ Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai” (1940), “Lietuvos pajūrio padavimai” (1940) ir kitus.
1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdą, dirbo Kauno gimnazijose. 1941 m. išvyko į Vokietiją, kur dirbo pedagoginį ir kitą darbą.
Svarbesnės publikacijos
Remeika J. Apuolės piliakalnio butovė // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 50, p. 1091-1093.
Remeika J. Apuolės piliakalnio tyrinėjimai // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1932, liep. 27.
Remeika J. Baltų audringa būklė būtovei brėkštant // Aidai (Brooklyn). – 1958, Nr. 4, p. 157-161.
Remeika J. Dėl Mažosios Lietuvos lietuvių kaip gyventojų senumo // Naujoji romuva. – 1938, Nr. 21, p. 495-496.
Remeika J. Eketės piliakalnis // Vakarai (Klaipėda). – 1938, lapkr. 26, p. 6.
Remeika J. Ką kalneliai pasakoja. Padavimai iš Klaipėdos krašto piliakalnių praeities – K., 1990. – 93 p. – Perspausdintas 1938 m. knyga kartu su to paties autoriaus “Lietuvos praeities vaizdais”.
Remeika J. Ką kalneliai pasakoja. Padavimai iš Klaipėdos krašto piliakalnių praeities. – Klaipėda, 1938. – 93 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m.
Remeika J. Ką padavimai sako dėl Klaipėdos krašto lietuvių gyventojų ir Ordino // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1938, bal. 27, p. 5.
Remeika J. Kai dar amžina ugnis ruseno. – V., 1990. – 178 p. – Perspausdintas 1940 m., Kauno leidinys.
Remeika J. Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai. – K. 1940. – 178 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m.
Remeika J. Lietuvos praeities vaizdai. – K., 1939. – 147 p. – Tas pat Vilniuje, 1990 m.
Remeika J. Lietuvos praeities vaizdai. – K., 1990. – 147 p. – Perspausdintas 1939 m. Kauno leidimas kartu su to paties autoriaus knyga “Ką kalneliai pasakoja”.
Remeika J. Milžinai // Mokslo dienos. – 1940, Nr. 2, p. 76-82.
Remeika J. Pagrindiniai istorijos bruožai iš Klaipėdos krašto santykiavimo su Vokiečių ordenu. Kokios tautos čia gyveno? / (D-ro Remeikos paskaitos santrauka) // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1928, lapkr. 9.
Remeika J. Priešistoriniais laikais Klaipėdos kraštas turėjo nuostabią lietuvišką kultūrą // Kaimynas (Klaipėda). – 1934, Nr. 46. – Aut. Nenurodytas.
Remeika J. Rambyno padavimų vainikas // Mokslo dienos. – 1938, Nr. 5/6, p. 281-286. – J. Remeikos knygos “Ką kalneliai pasakoja” (K., 1938).
Remeika J. Skalvės piliakalnis // Lietuvos keleivis (Klaipėda). – 1939, saus. 18, p. 6.
Remeika J. Vorpilio padavimai // Vakarai (Klaipėda). – 1938, gruod. 31, p. 4.
Remeika J. Žvilgsnis į Klaipėdos krašto priešistorinius laikus // Naujoji romuva. – 1934, Nr. 205/206, p. 903-904.
Remeika J. Žvilgsnis į Klaipėdos krašto proistorijos senovę // Vakarai (Klaipėda). – 1938, bal. 25-30.